Išvyka į Suvalkų vaikų globos namus – apsilankymas, kuris sušildo
Vieną lietingą pavasrio dieną mūsų mokyklos mokinių savivalda – išsiruošė į ypatingą kelionę. Tai nebuvo eilinė išvyka ar ekskursija. Mes vykom aplankyti Suvalkų globos namų gyventojų – vaikų, kuriems labiausiai reikia šilumos, dėmesio ir nuoširdžios šypsenos.
Dar prieš kelionę mūsų mokyklos bendruomenėje virė tikras gyvenimas: kepėme karštus sumuštinius, vaflius, įvairiausius naminius kepinius – visa tai su meile, širdimi ir tikslu. Šiuos skanumynus siūlėme mokykloje per pertraukas, o už surinktus pinigus nupirkome jiems daiktų, kurių jie patys norėjo: dailės priemonių, tarp jų – dažų, teptukų ir drobių, knygų ir stalo žaidimų, deimantinių spalvinimo knygelių – tai, kas gali pradžiuginti vaiką ir suteikti jam naujų spalvų kasdienybėje. Tačiau mes nuvežėme ir pačią didžiausią dovaną vaikams, kurios negalima įdėti į dovanų maišelį – tai buvo rūpestis, dėmesys ir noras dalintis.
Atvykę į vaikų globos namus buvome maloniai nustebinti. Ten dirba mums pažįstama Violeta Vaznelytė, kuri mus šiltai priėmė ir aprodė visą aplinką. Vaikų namuose jautėsi jauki ir pagarbi atmosfera. Buvo akivaizdu, kad vaikai čia ne tik prižiūrimi – jie mylimi. Tarp vaikų ir auklėtojų tvyrojo šiltas, artimas ryšys, kuris nepaliko abejingų. Auklėtojai juos pažįsta, rūpinasi, supranta ir lydi per gyvenimo iššūkius.
Vaikai čia gyvena ne dėl savo kaltės – dauguma jų susidūrė su įvairiomis šeimyninėmis problemomis, sunkiomis gyvenimo situacijomis, dėl kurių buvo priversti palikti namus. Bet ši vieta jiems tapo antraisiais namais, o čia dirbantys žmonės – tikra atrama.
Susipažinome, kalbėjomės, pabendravome. Vaikų džiaugsmas buvo nuoširdus – tarsi pavasario saulė, skleidžianti šilumą. Dovanos jiems patiko, bet dar labiau juos palietė tai, kad kažkas prisiminė juos, atvyko, pabendravo ir buvo kartu.
Tyliai grįždami namo, kiekvienas mūsų susimąstėme: kokie mes laimingi, nes daugelis iš mūsų turime mylinčius tėvus, šiltus namus, o skubėdami kasdienybėje retai tai įvertiname. Ši išvyka tapo priminimu – branginkime tai, ką turime, ir nebijokime dalintis tuo, ko net maža dalelė gali kitam tapti šviesos spinduliu.
Grįžome su širdyse įsirašiusiais vaikų veidais ir mintimi: duodamas gauni dar daugiau. Ši išvyka mums priminė, kad gerumas visada randa kelią – per karštą sumuštinį, vaflį, apkabinimą ar paprastą žodį: „Tu mums rūpi“.
Nuoširdžiai dėkojame gerbiamai Violetai – Globos namų direktorės pavaduotojai už tai, kad priėmė mus kaip savus – su šiluma, nuoširdumu ir atvirumu. Jos kuriama aplinka kupina meilės ir pagarbos vaikui – tai jautėme kiekviename žvilgsnyje, kiekvienoje šypsenoje. Ačiū, kad esate ir kad darote šį pasaulį šviesesnį.
Mokinių savivalda ir globėja
