Konferencija „Dzūkijos krašto švietėjai“

“Kiekviena tautų kalba yra atskira žmoniškumo giesmė.

Ji tarnauja mokslui, menui, dorai. Kalba, berods, pareina iš sąmonės, bet ji kūno tveriama, įkūnijama.

Mažajai tautai tik vienas kelias: auginti savyje žmoniškumą, kad tas kuo daugiau atspindėtų kalboje.”

                                                                                                                                     Vydūnas

 

Š. m. lapkričio 15 d. Lazdijų krašto muziejuje vyko Lazdijų rajono savivaldybės ir Seinų bei Punsko valsčių mokinių švietimo istorijos konferencija „Dzūkijos krašto švietėjai“. Ją organizavo Lazdijų krašto muziejus. Tikslas – skatinti mokyklų bendruomenes labiau domėtis ir fiksuoti savo gimtojo krašto švietimo istoriją, suvokti švietimo reikšmę, ugdyti pilietinę savivoką.

Konferencijoje kviečiami dalyvauti Lazdijų rajono savivaldybės ir Seinų bei Punsko valsčiaus mokyklų 9-12 (I-IV g) klasių mokiniai.

Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos III A gimnazijos mokiniai: Uršulė Aleksaitė, Greta Bobinaitė, Brigita Krakauskaitė, Viktorija Agurkytė ir Mykolas Zielinskas pristatė pranešimą „Mokykla Punsko ir Seinų krašte spaudos draudimo metais ir XX a. pradžioje“, vadovė mokytoja Onutė Vaznelienė.

Konferencijoje dalyvavo du Lazdijų krašto garbės kraštotyrininkai – Albinas Jarmala ir Irena Monika Poviliūnienė. Gerbiamas Albinas apibūdino kiekvieną pranešimą, išskirdamas svarbius faktus, detales, pasidžiaugdamas stipriosiomis pranešimų pusėmis. Mokytojams ir mokiniams buvo itin svarbu išgirsti patyrusio kraštotyrininko nuomonę bei vertinimą.

Pranešimus rengusiems ir skaičiusiems mokiniams buvo įteiktos Lazdijų krašto muziejaus padėkos. Jas įteikė muziejaus direktorė Daina Pledienė, dėkodama ir pranešėjams, ir darbų vadovams, nepagailėjusiems laiko ruošiant savo mokinius konferencijai.

Gražiausiu „žmoniškumo“ pavyzdžiu, kuris pasitarnavo kalbai ir tautai buvo slaptosios mokyklos, daraktorių ir knygnešių veikla. Šiame darbe pabandėm atsekti dalelę jų paveldo, numinti jų vaikščiotus takus ir pasekti keletą pasakojimų apie tuos nepaprastai drąsius ir ryžtingus žmonės. Ieškodami jų pėdsakų apsilankėme Giluišiuose, Kreivėnuose, Vainos etnografiniame muziejuje bei Punsko kapinėse.

Po konferencijos aplankėme muziejaus ekspozicijas. Sėdėjome atkurtoje „Žiburio“ gimnazijos klasėje, kur mokytojo kėdėje sėdėjo mokyklos direktorius  Gustaitis.

 

  

as