Senelių diena
Kiekvienais mokslo metais ketvirtų klasių mokiniai ir auklėtojos rengia tradicinę šventę, skirtą seneliams pagerbti. Sausio 20 diena mūsų mokykloje buvo nepaprasta šventė ne tik vaikams, bet, visų pirma, močiutėms ir seneliams. Tai šypsenų ir džiaugsmo diena. Vaikai pristatė nuotaikingą meninę programą, kurią sudarė jaudinantys eilėraščiai, dainos, muzikiniai kūriniai ir šokių pasirodymai. Močiutės ir seneliai galėjo grožėtis savo vaikais, apdovanodami juos audringais plojimais. Tai buvo tikrai ypatinga diena. Linksmi ir besišypsantys močiučių ir senelių veidai mums parodė, kokie svarbūs yra tokie susitikimai ir akimirkos, praleistos kartu su anūkais.
Štai ketvirtokų mintys, apmąstymai…
Aš labai myliu savo senelius. Jie labai džiaugėsi, kai pamatė mane scenoje. Aš dovanojau šokį, dainą ir eilėraštį. Linkiu Jiems daug sveikatos.
Adrijanas
Labai laukiau Senelių šventės. Dainavau ir šokau. Seneliai didžiavosi manimi. Niekada neužmiršiu šios dienos.
Lena
Aš labai džiaugiuosi, kad galėjo ateiti mano seneliai. Pašokau, padainavau, o paskui įteikiau dovanėlių. Vėliau visi drauge vaišinomės. Buvo puiku.
Laura
Senelių šventėje pasirodžiau su savo klasiokais. Viskas pavyko. Seneliai patenkinti, o mes visi dar labiau.
Deivydas
Aš labai ilgai laukiau šios šventės. Močiutėms patiko programėlė, o ypač aš. Scenoje pasirodžiau su šypsena veide. Aš padovanojau dainą, šokį, eilėraštį bei paskambinau pianinu. Pabaigoje įteikiau nudažytą paveikslėlį.
Karolina
Aš labai myliu savo senelius. Ši diena buvo laimingiausia. Jau nuo ryto laukiau dziedulių mano mokykloje.
Pranas
Džiaugiuosi, kad mano seneliai atvyko į šventę. Galėjau išreikšti Jiems savo didžiulę meilę ir švelnumą. Šokdama, dainuodama jaučiausi laiminga. Puiku, kad po programėlės galėjome pabendrauti su savo seneliais ir pasivaišinti pyragu. Jie mus pagyrė, o akyse spindėjo džiaugsmo ašaros.
Ina
Aš nekantriai laukiau Senelių šventės. Tada galime juos pasveikinti ir padovanoti dainą, šokį, muzikinį kūrinį. Mačiau, kad mano seneliai buvo laimingi.
Emilija
Tai puiki šventė. Nors daug ruošėmės, buvo verta. Juk dzieduliai buvo patenkinti, o tai svarbiausia.
Natanas
Iš tikrųjų, senelių vaidmuo labai svarbus. Jie yra tradicijų perdavėjai. Anūkai iš senelių mato, kaip švenčiamos tradicinės metų šventės. Bendraudami su seneliais mokosi, kaip bendrauti su vyresniais žmonėmis. Tai yra tam tikra galimybė anūkams išgyventi pagarbą skirtingoms kartoms. Daugumai vaikų – nesvarbu, kada ir kur jie gyventų – seneliai yra kartu praleistos laimingos vaikystės akimirkos. Juk močiutė ir dziedulis visada džiaugiasi matydami anūkus, leidžia ilgai vakaroti, o ryte miegoti tiek, kiek širdis geidžia, gamina mėgstamus valgius, perka žaislus ir geriausiai išklauso. Seneliai bendraudami su vaikaičiais, atjaunėja ir gali sau leisti būti tokiais, kokiais nedrįso būti augindami jų tėvus: juk išminties, kantrybės, laiko – daug daugiau ir meilės – apsčiai. Nenuostabu, kad vaikai greitai tai pajunta.
Esat mūsų uostas, kuriame net ir baisiausioms vėtroms siaučiant randam šiltą prieglobstį.
Ačiū Jums už meilę, kuria apdovanojot mane, vesdami dar neatrastais spalvingos gyvenimo pasakos takais.
Už šiltą žodį, kurio mokėt negailėdami jėgų.
Už raminančius žaidimus, kai norėjosi slėptis po lova nuo išgalvotų raganų ir slibinų.
Esat brangūs, mieli ir reikalingi.
Už suteiktą mums gyvenimo pilnatvę, dėkojam Jums, mylimi Seneliai.
