Kovo 11-osios minėjimas Punsko mokykloje – laisvės ir lietuvybės dvasia šiandienos pasaulyje
Kas yra Tėvynė?
Argi padangė, visų apdainuota,
kalvos ir slėniai,
miško gaudimas
ir jūros ošimas?
Man rodos —
Tėvynę man tiesia žmogus,
jo kraujas pralietas,
sentėvių kapas,
rankos sudiržusios, kietos.
Man rodos, Tėvynė —
daina
ir meilė, draugystė,
žodis geras, jaukus.
Man rodos,
Tėvynę man neša Žmogus.
(Ona Miciūtė)
Kovo 11-oji – tai ne tik istorinė data, bet ir priminimas, kokia brangi yra laisvė. Šiandien, kai Ukrainoje tebevyksta nuožmi kova už laisvę, mes dar labiau suvokiame, kad nepriklausomybė nėra savaime suprantama – ją reikia branginti, saugoti ir apie ją kalbėti.
Punsko mokykla yra lietuvybės tvirtovė, kurioje auga laisvi, sąmoningi jauni žmonės, gerbiantys savo tautos istoriją ir vertybes. Čia puoselėjame lietuvišką žodį, kultūrą, tradicijas ir kasdien mokomės suprasti, kad laisvė – tai ne tik teisė kalbėti gimtąja kalba, bet ir atsakomybė ją išsaugoti ateities kartoms.
Šiemet Kovo 11-osios šventinį minėjimą mūsų mokykloje parengėme mes, 6 b klasės mokiniai kartu su auklėtoja Vida Uzdiliene. Mūsų auklėtoja nuoširdžiai stengėsi, kad programa būtų kuo gražesnė ir prasmingesnė, o mes mielai jai padėjome tai padaryti. Ne tik kalbėjome apie laisvės prasmę, bet ir dainavome bei patys įvairiais instrumentais grojome lietuviškas dainas, kurios priminė, kad daina ir žodis visada buvo mūsų tautos stiprybės simboliai. Lietuviai dainavo tremtyje, partizanų bunkeriuose, Sąjūdžio mitinguose. O mes dainomis šiandien parodome, kad esame savimi. Mes iš niekur neatėjome, visada čia buvome, esame ir būsime. Minėjimą pradėjome daina „Ant bangos”, sudainavome nuostabią roko operos dainą „Dievas davė”. Pabaigai pagarbiai sugiedojome Lietuvos himną. Dainose skambėjo ne tik graži melodija, bet ir mūsų tautos stiprybė bei vienybė. Dainuodami ir grodami mes priminėme, kokia svarbi yra mūsų kultūra, kalba ir tradicijos.
Minėjimo metu mokyklos svetainėje skambėjusios melodijos ne tik kūrė šventinę nuotaiką, bet ir priminė, kad mūsų laisvė nėra duotybė – ji yra laimėta ir privalo būti puoselėjama. Dainuodami ir švęsdami Kovo 11-ąją, mes išreiškiame pagarbą tiems, kurie kovojo už Lietuvą, ir išreiškėme solidarumą su tais, kurie šiandien dar tebekovoja už savo nepriklausomybę.
Šventės metu taip pat parodėme specialiai paruoštą interviu, kuriame pakalbinome Punsko valsčiaus viršaitį Vytautą Liškauską, Punsko kultūros namų direktorę Astą Pečiulienę bei mokinių tėvus – Aliciją ir Algirdą Zimnickus. Paklausėme jų, ką jiems reiškia Lietuva, kokią svarbą turi lietuvybė šiame krašte, kaip jie mato mūsų tautos ateitį, ar mūsų kraštą galima pavadinti Lietuva. Jų atsakymai buvo jautrūs ir prasmingi – visi pabrėžė, kad Lietuva yra ne tik geografinė vieta, bet ir jausmas, bendrystė, kalba, istorija ir atsakomybė perduoti šias vertybes jaunajai kartai. Šis interviu tai savotiškas įrodymas, kad mes, Punsko mokyklos mokiniai aktyviai prisidedame prie lietuvybės puoselėjimo įvairiausiais galimais būdais, gerbiame savo tautos istoriją ir tęsiame senelių bei prosenelių pradėtą darbą. Ačiū mokytojai, Vidai Uzdilienei, už Jos kūrybiškumą ir atliktą darbą, kuris, manau, turės išliekamąją vertę.
Dėkojame visiems, kurie pasidalino savo mintimis apie Lietuvą. Šiandien, kaip niekad anksčiau, turime vertinti laisvę, apie ją kalbėti ir dainuoti, kad ji niekada nebūtų prarasta. Tegul Kovo 11-oji įkvepia mus visus didžiuotis savo tauta ir drąsiai ginti tai, kas mums brangiausia!
Olivija Venslauskaitė
