Spalio 10-oji – padėkos ir šilumos kupina Mokytojo šventė Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinėje mokykloje.
Spalio 10 dieną Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos svetainėje ypatinga šventė – Mokytojo diena. Tai buvo ne tik padėkos, bet ir nuoširdaus žmogiško ryšio diena, kuri subūrė visą mokyklos bendruomenę: mokytojus, Tėvų tarybą, mokyklos darbuotojus, buvusius pedagogus – mokytojus pensininkus bei ištikimus mokyklos draugus.
Visus visus susirinkusiuosius sveikino mokyklos direktorius Jonas Vydra, kuris padėkojo mokytojams už jų atsidavimą, kantrybę ir nuolatinį įkvėpimą mokiniams. „Jūs ne tik mokote, bet ir kuriate žmones – tai didžiausias įvertinimas, kurio nusipelno tik tie, kurie dirba širdimi,“ – kalbėjo direktorius.
Šia ypatinga proga pedagogus pasveikino Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, linkėdamas jiems stiprybės, kūrybinio įkvėpimo ir kasdienio darbo prasmės.
Nuoširdų sveikinimo žodį tarė ir Tėvų tarybos pirmininko pavaduotojas Algirdas Zimnickas, pabrėždamas mokytojo vaidmens svarbą vaiko gyvenime: „Mokytojas – tai žmogus, kuriam patikime brangiausią turtą – savo vaikus. Ačiū už jūsų rūpestį, už šilumą ir už tai, kad auginate ne tik protą, bet ir širdį.“
Renginį, kupiną šviesos ir dėkingumo, parengė mokinių savivalda. Jaunieji kūrėjai su meile ir pagarba dovanojo savo pasirodymus tiems, kurie kasdien dalijasi savo žiniomis, širdimi ir gyvenimo išmintimi.
Skambėjo jautrios dainos – „Tau priskinsiu gėlių“ bei „Mokytojas mokosi“ – skirtos kiekvienam mokytojui, kuris tyliai ir kantriai lydi jauną žmogų žinių keliu. Tam, „kuris mokosi iš to kuris dar tik pirmokas, iš to kuris save pranoko, kad tamptumei geresnis nei esi“… Skambant šiems kūriniams ne vienas klausytojas susimąstė apie savo pirmąjį mokytoją, šilčiausias klasės akimirkas ir mokyklos koridoriuose nuskambėjusį padrąsinantį žodį.
Su ypatingu jautrumu ir pagarba mirusiems pedagogams suplazdėjo žvakelės liepsnelė, nuaidėjo daina „Baltas paukštis“, palietusi kiekvieno širdį. „Mes prisimename ir jaučiame jų buvimą net tada, kai jų nėra šalia – kaip baltus paukščius, skrendančius virš mūsų prisiminimų“, – sakė viena mokyklos darbuotojų.
Trečiokai šventę papuošė šiltu ir nuotaikingu šokiu „Riešutai“, o jų atlikta daina „Mano širdis laiminga“ simbolizavo vaikų džiaugsmą ir saugumą, kurį jie jaučia mokykloje. Šventę lydėjo ir kiti muzikiniai kūriniai – jautrus, rudenišku ilgesiu alsuojantis „Paukščiai pavargę pavasarį grįš“ bei nuotaikinga „Delniukų polka“, kuri sužadino šypsenas net ir rimčiausiuose veiduose.
Ši diena tapo ne tik padėkos ženklu, bet ir prasmingu priminimu apie mokytojo pašaukimo didybę. „Mokytojas – tai žmogus, kuris tiki mumis net tada, kai patys savimi dar netikime“, – renginio metu nuskambėjo viena iš mokinių minčių.
Mokykla – tai ne tik pastatas, tai gyva bendruomenė, kurioje kiekvienas žodis, šypsena ar prisilietimas gali pakeisti žmogaus gyvenimą. Tokios šventės primena, kad mokytojo darbas – tai ne profesija, o misija.
