Lietuviška giesmė Augustave – kai talentas ir tikėjimas kalba viena kalba
Mokykloje mokomės daugybės dalykų – kalbų, matematikos, istorijos, gamtos mokslų. Tačiau ne mažiau svarbu mokytis būti geru žmogumi, gerbti kitus, atrasti gyvenimo vertybes, ugdyti jautrumą kitam ir stiprinti savo tikėjimą. Apie tai dažnai kalbame ir tikybos pamokose, o tai ką išmokstame mokykloje, neretai tęsiasi ir po pamokų. Mokytoja Birutė Venslauskienė šias vertybes padeda ugdyti ne tik klasėje, bet ir vadovaudama grupei „Kairos“, skatindama vaikus ir jaunimą giedoti, muzikuoti, drąsiai naudoti savo talentus ir per muziką liudyti tikėjimą.
Birželio 20 dieną, grupė „Kairos“, kurioje gieda ir muzikuoja mūsų mokyklos mokiniai bei absolventai, dalyvavo Augustavo Eucharistinių giesmių peržiūroje-konkurse. Kelionė buvo ypatinga – pelnėme I vietą, tačiau svarbiausia buvo ne apdovanojimas.
Labiausiai džiaugėmės galėdami giedoti lietuvių kalba. Atvykome iš Punsko krašto, kuriame lietuviškas žodis perduodamas iš kartos į kartą, todėl mums buvo svarbu savo gimtąja kalba šlovinti Dievą ir už Punsko ribų. Jautėme, kad į Augustavą nuvežėme dalelę savo namų, savo tradicijų ir savo tapatybės. Lietuviški giesmių žodžiai tą dieną tapo malda, kuri sklido iš mūsų širdžių.
Buvo labai gera matyti tiek daug vaikų ir jaunų žmonių, kurie savo laisvalaikį skiria muzikai, giesmei. Klausydamiesi kitų atlikėjų supratome, kokia didelė dovana yra muzika. Nors visi giedojome skirtingomis kalbomis ir skirtingais stiliais ir esame iš skirtingų vietų, mus jungia tas pats troškimas – per muziką priartėti prie Dievo ir dalytis gėriu su kitais.
Buvo labai gera matyti tiek daug vaikų ir jaunų žmonių, kurie savo laiką, talentą ir energiją skiria ne tik pramogoms, bet ir giesmei bei maldai.
Po konkurso mūsų laukė bendrystės laikas. Agapės metu bendravome, susipažinome su naujais žmonėmis, dalijomės įspūdžiais ir džiaugėmės kartu praleista diena. Tokios akimirkos primena, kad tikėjimas gyvas ne tik bažnyčioje ar klasėje, bet ir paprastuose pokalbiuose, draugystėse bei bendruose išgyvenimuose.
Džiaugiamės, kad komisija mūsų pasirodymą įvertino pirmąja vieta ir pasakė daug gražių žodžių apie mūsų giesmes. Sakė, kad mūsų pasirodymas sužavėjo ir įkvėpė klausytojus. Tokie žodžiai mums buvo labai brangūs, suteikė mums pasitikėjimo ir noro veikti toliau. Tačiau didžiausias laimėjimas buvo suvokimas, kad jaunų žmonių tikėjimas, nuoširdi malda ir lietuviška giesmė gali paliesti kitų žmonių širdis.
Esame dėkingi savo vadovei, tėvams ir visiems, kurie mus palaikė. Ši kelionė dar kartą parodė, kad net ir nedidelė jaunimo grupė iš Punsko gali nuvežti savo gimtosios kalbos grožį ir tikėjimo liudijimą ten, kur jo galbūt dar niekas nebuvo girdėjęs.
Į Augustavą nuvykome kaip konkurso dalyviai. Grįžome kaip dar stipresnė bendruomenė, nešdamiesi širdyse džiaugsmą, dėkingumą ir įsitikinimą, kad lietuviška giesmė gali pasiekti žmonių širdis net tada, kai jie nesupranta kiekvieno jos žodžio.










