Vievio Jurgio Milančiaus pagrindinėje mokykloje
… Aš kasiau Vievio kalnelius
Ir sodinau šermukšnėlius,
Bet kodėl, dėl ko jūs tėvūnaičiai
Manęs ten neaplankėt?
Kodėl manęs jūs neaplankėt
Šermukšnėlių gojely?…
Tokias eiles Jurgis Milančius užrašė ant savo nuotraukos nugarėlės… Aplankėm, 70 metų po mirties, aplankėm… 2026 spalio 23 dieną su Navinykuose gyvenančiais mūsų mokyklos mokinukais ir jų draugais nuvykome į Vievio Jurgio Milančiaus pagrindinę mokyklą. Mūsų kelionė buvo spontaniška. Vievyje norėjome aptikti mūsų kraštiečio pėdsakus, susipažinti su veikla, pamatyti jo įkurtą mokyklą ir mokyklą pavadintą jo vardu. Tai, ką sutikome, pamatėme ir pajutome, peraugo mūsų vaizduotę.
Švelnios muzikos skambesy (vėliau sužinojome, kad tai mokyklos skambutis kviečiantis į pamoką) šeimininkai atvėrė mums duris ir prieš akis iškilo kalnas laiptų. Laiptai į šviesą, tobulėjimą, kilimą. Kilimas reikalauja valios ir pastangų… Kai užlipome į viršų, mus pasitiko nusišypsoję, gėrį skleidžiantys žmonės, kurie priėmė į savo gretas užrišdami mums ant riešų savo darbo trispalves apyrankėles. Su jomis ir pradėjome kelionę. Lyg kino kadruose matėme nuoseklų, pakopomis grįstą sąmoningą darbą. Sekdami Jurgio Milančiaus paveldu, jutome, kaip tradicija jungiama su naujais mokslo pasiekimais, su pedagogikos ir psichologijos žiniomis, kaip vienijasi kartos, kad ruoštų vaikus gyventi naujomis sąlygomis. Sklindantis entuziazmas tapo mums pavyzdžiu ir kelrodžiu. Apie šį neeilinį susitikimą dar bus rašoma ir kalbama. O dabar pasidalinsime, ką Facebook paskyroje parašė nauji bičiuliai:
„Penktadienį susitikome su Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos mokiniais ir mokytojais. Pasakojome apie knygnešį Jurgį Milančių, kurio vardą turi mūsų mokykla. Jis kilęs iš Punsko krašto, gimė Navinykų kaime, o didžiąją gyvenimo dalį praleido Vievyje. Kalbėjome apie tai kaip jis gyveno, ką veikė ir kodėl jo darbas buvo toks svarbus, kad lietuvių kalba ir tapatybė išliktų. Šnekučiavomės apie bendrą istoriją ir dalijomės tuo, ką apie ją žinome.
Ne mažiau svarbu, kad susipažinome su Punsko mokyklos bendruomene. Lenkijos lietuviams ir mums rūpi tie patys dalykai: lietuvių kalba, istorija ir kultūra. Tikimės, kad tokie susitikimai kartosis ir draugystė tęsis”.
