Į kelionę išvykome diena anksčiau, kad prieš minėjimo iškilmes Pščelnyke, galėtume visą šeštadienį skirti Berlynui – miestui, kurio istorija, kultūra ir modernumas paliko neišdildomą įspūdį. Šią pažintinę išvyką į Berlyną suorganizavo auklėtojos Dalia Makauskienė ir Vida Uzdilienė, suteikusios galimybę ne tik aplankyti svarbiausias miesto vietas, bet ir praturtinti savo istorines bei kultūrines žinias.
Pirmoji mūsų stotelė buvo Ščecinas. Po ilgos kelionės, jau vakarop pasivaikščiojome po vieną gražiausių miesto vietų – Jano Kasprovičiaus parką, kuriame tarp žalumos didingai stūkso Trijų erelių paminklas. Įspūdingas, net 22,5 metro aukščio Gustavo Zemłos sukurtas monumentas vaizduoja tris iš lizdo kylančius bronzinius erelius. Jie simbolizuoja tris lenkų kartas, prisidėjusias prie pokarinio Ščecino atstatymo. Ramus vakaras parke leido pajusti miesto dvasią ir tapo gražia įžanga į tolimesnius kelionės įspūdžius.
Kitą rytą mūsų laukė Berlynas – miestas, kuriame kiekviena gatvė ir kiekvienas pastatas pasakoja savitą istoriją. Pirmiausia aplankėme garsųjį Berlyno sienos fragmentą – didžiausią pasaulyje po atviru dangumi veikiančią meno galeriją. Kadaise beveik keturių metrų aukščio ir 39 kilometrų ilgio siena buvo padalytos Vokietijos simbolis, o šiandien ji primena laisvės siekį ir susivienijimo džiaugsmą. Ant jos daugiau kaip 120 menininkų iš 21 šalies sukūrė šimtus piešinių, įamžinusių dramatiškus Europos istorijos įvykius. Ypatingą dėmesį patraukė legendinis „Trabant“ automobilis, tarsi prasiveržiantis pro sieną, ir visame pasaulyje atpažįstamas Leonido Brežnevo bei Ericho Honeckerio „broliško bučinio“ piešinys. Toliau keliavome prie Brandenburgo vartų – neabejotinai vieno svarbiausių Berlyno simbolių. Per daugiau nei du šimtmečius jie tapo daugelio istorinių įvykių liudininkais – matė Napoleono kariuomenę, Vokietijos padalijimą ir džiaugsmingą šalies susivienijimą po Berlyno sienos griūties. Šiandien vartai simbolizuoja taiką, vienybę ir laisvę. Didžiausią įspūdį daugeliui paliko Reichstagas – Vokietijos parlamento rūmai. Pakilus į stiklinį kupolą atsivėrė kvapą gniaužianti Berlyno panorama. Iš čia puikiai matėsi ir vienas ryškiausių miesto akcentų – 365 metrų aukščio Berlyno televizijos bokštas, pastatytas 1969 metais tuometiniame Rytų Berlyne. Dėl savo elegantiškos formos jis dažnai vadinamas „dantų krapštuku“, o iki šiol išlieka vienu atpažįstamiausių miesto simbolių. Pasivaikščiojome ir gyvybingoje Aleksandro aikštėje, arba tiesiog „Alex“, kaip ją vadina berlyniečiai. Šiandien tai modernus miesto centras, kupinas žmonių, kavinių ir parduotuvių, tačiau nedaugelis žino, kad prieš kelis šimtmečius čia vyko galvijų turgūs. Pokariu aikštė buvo visiškai pertvarkyta ir tapo vienu svarbiausių Rytų Berlyno centrų. Ne mažiau nei istorinės vietos mus sužavėjo ir Berlyno muziejai. Tikru atradimu tapo interaktyvus Berlyno technikos muziejus (Deutsches Technikmuseum) bei šalia įsikūręs „Spectrum“ mokslo centras. Čia buvo galima ne tik stebėti eksponatus, bet ir patiems atlikti įvairius eksperimentus, išbandyti fizikos dėsnius bei suprasti, kaip veikia daugelis mus supančių technologijų. Smagių emocijų suteikė ir miesto centre aplankytas Iliuzijų muziejus (Museum der Illusionen), kvietęs pažvelgti į pasaulį kitaip, patirti netikėtų optinių iliuzijų ir išbandyti savo pastabumą. Visos kelionės metu mus lydėjo puiki gidė Mirosława Pajewska-Patyna, kurios pasakojimai padėjo geriau pažinti lankomų vietų istoriją. Ši kelionė tapo ne tik istorijos pamoka, bet ir puikia galimybe pažinti Europos kultūrą, architektūrą bei mokslo pasiekimus. Parsivežėme daug įspūdžių, naujų žinių ir gražių prisiminimų.
