Tomas Berneckas
Vasario 13 d. V klasių mokiniai kartu su auklėtojomis organizavo Užgavėnes. Tai žiemos išlydėjimo šventė ir laikotarpis prieš gavėnią bei pasninką. Visi tą dieną buvo persirengę. Scenoje matėme raganas, čigones, Kanapinį, Lašininį, Vergūrą, velnius, giltines ir kitus personažus. Šventės metu atskleidėme savo mokyklos draugams, mokytojams bei atvykusiems svečiams Užgavėnių tradicijas. Mes ne tik vaidinome, bet ir šokome, dainavome. Išvarėme visus žiemos demonus ir šventėme pavasario pradžią. Pabaigoje žiūrovus vaišinome spurgomis, kitais skanėstais… Juk sakoma, kad šią dieną reikia sočiai ir riebiai pavalgyti net 12 kartų. Tai simbolizuoja turtingumą, vaisingumą ir derlingumą.
Iš tikrųjų, buvo linksma bei džiugi šventė, kurią kadaise švęsdavo ir mūsų tėveliai, seneliai bei proseneliai.
Olivia Venslauskaitė
Drodzy Rodzice
Informuję możliwość sprawowania opieki stomatologicznej w DENTOBUSIE, powierzonym Podmiotowi leczniczemu przez Wojewodę Podlaskiego na rzecz uczniów szkół podstawowych/przedszkoli, ośrodków etc. zlokalizowanych na terenie województwa podlaskiego.
Pomysł leczenia dzieci w DENTOBUSIE wynika bezpośrednio z zatrważających statystyk dotyczących zdrowia jamy ustnej u dzieci. Problem z próchnicy występuje u 90% najmłodszych pacjentów w Polsce. Stomatolodzy podkreślają, że próchnica u dzieci, szczególnie z małych miejscowości, stanowi duży problem. To obszary, na których brakuje wykwalifikowanych stomatologów, a do kosztów leczenia dochodzą jeszcze opłaty za dojazd na wizytę w innym mieście. Nie pozostaje to bez wpływu na stan uzębienia dzieci i młodzieży. Co drugi trzylatek ma problem z próchnicą. Wśród sześciolatków jest niestety jeszcze gorzej. Tylko około 14% dzieci w tym wieku nie musi leczyć zębów z tego powodu.
Nowocześnie wyposażony DENTOBUS będzie służyć pacjentom nieodpłatnie, dzięki czemu rodzice nie będą ponosili dodatkowych kosztów związanych z leczeniem, czy dojazdem do lekarza stomatologa.
Artėjant vasario 14d. – Šv. Valentino dienai, svetainėje kabantis medis pasipuošė raudonais širdelės formos vokeliais. Tai nepaprasti vokeliai. Juose mokiniai patalpino mėlynus lapelius su gražiausiomis bei giliausiomis mintimis, sentencijomis bei citatomis apie nuostabų jausmą – meilę. O kaip manote, kodėl mėlyni lapeliai? Medyje galima įžvelgti du tuščius vokelius, kuriuos dar galima papildyti savo žodžiais apie meilę. Tad, kviečiame skaityti ir dalintis savo mintimis J
Š.m. vasario 8 dieną mūsų mokykloje vyko nepaprastai svarbi gerumo akcija. Kadangi tai buvo Riebusis ketvirtadienis sumanėme visus pavaišinti šiltais sumuštiniais bei saldumynais ir tokiu būdu padėti netoliese mūsų esantiems Vaikų namams. Lenkiškų klasių savivaldos nariai gamino saldžias bandeles, pyragus, o lietuviškų klasių savivalda kepė šiltus sumuštinius. Pertraukų metu sugužėjo daug alkanų klientų, kurie mielai pirko tiek sumuštinius, tiek saldumynus. Surinktus pinigėlius skirsime Vaikų namams, esantiems vietovėje Nowa Pawłówka. Labai džiaugiamės, kad visi moksleiviai ir Mokytojai mielai prisidėjo prie šios akcijos ir nepagailėjo savo pinigėlių. Planuojame greitu metu apsilankyti Vaikų namuose ir nuvežti jiems ne tik dovanų, bet ir dalelę savo gerumo, supratingumo ir šilumos.
Ačiū visiems akcijoje dalyvavusiems ir neabejingiems mokiniams ir Mokytojams.
Mokinių savivalda
Šiemet atkeliavusi žiema – ypatingai graži, pasidabinusi baltos spalvos apdaru, žemę užklojusi šiltu snaigių patalu. Ji nepavargdama beria ir beria snaiges, suteikdama vaikams džiugesio mėgautis žiemos teikiamais malonumais. Smagu žiemą vaikams, tačiau liūdna mažiesiems paukšteliams, kuriems reikia labai daug energijos, kad nenusilptų ir nežūtų, reikia, kad jie reguliariai rastų sau maisto. Mūsų mokykloje mokosi atsakingi, draugiški ir rūpestingi mokiniai, kurie pasiryžę padėti paukšteliams išgyventi šią šaltoką žiemą. Vaikai žino, kad sparnuočių globa turi būti nuolatinė, nes pradėjus lesinti, paukščiai atpranta ieškoti maisto natūraliose vietose ir tikisi žmogaus rūpestingumo. Visą žiemą svetainės auklėtiniai rūpinasi mažaisiais sparnuotais draugais. Turime padarę ne vieną lesyklėlę, kuriose kasdien paberiame įvairaus maisto atskrendantiems mus aplankyti paukšteliams. Mus vis dažniau „kalbina“ genys, kėkštas… Zylutės kiekvieną dieną mums barbena į langą. Džiaugiamės, kad paukšteliai aplanko ir tikimės, kad pavasarį sulauksime iš jų padėkos – gražaus čiulbėjimo.
Šiais mokslo metais sausio 18-oji mūsų mokykloje neeilinė. Tai Senelių šventė, kurios ypač laukė ketvirtokai. Ir iš tiesų, ne veltui sakoma, kad laimingi anūkai, turintys senelius, laimingi seneliai, turintys anūkus…
Jau visą savaitę mokinukai piešė seneliams atvirukus, ruošė darbelių parodą, o tądien nuo pat ryto žvalgėsi pro langus laukdami mylimų močiučių ir dziedulių.
Ir štai šventė prasidėjo..
Visi nušvitusiais veidais, laimingi ir linksmi.
Daug jaudulio, šilumos ir ramybės visiems suteikė ketvirtokų auklėtojos, Alicijos Berneckienės, žodžiai:
Brangūs mūsų svečiai, ačiū Jums, kad napabijojot blogo oro ir slidžių kelių. Atvažiavot pasidžiaugti savo anūkais, pasigrožėti jų darbais ir gebėjimais. Šiandien neeilinė diena, nes visi švęsime Jūsų, tai reiškia močiučių, diedulių, senelių, mamulių, tėtulių dieną. Jūs tikriausiai žinot, kad Dievulis negali būt visur ir visada, todėl sukūrė močiutę ir diedulį. Tikriausia tai tiesa, nes Jūsų anūkėliai sako: „Seneliai niekada neklausia, kodėl esam išdykę, kodėl pametam kepures ir pirštines, kodėl vėl sugedo mūsų dviratis ar žaislai?“ Ir todėl linkime Jums visiems stiprios sveikatos, žmonių šilumos, kuo mažiausia rūpesčių ir kuo daugiausia progų, kurių metu galėtumet džiaugtis savo anūkais.
Pirmadieniais – linkim žvalumo.
Antradieniais – tik malonumo.
Trečiadieniais – anūkų vizito.
Ketvirtadieniais – gero apetito.
Penktadieniais – vėl anūkėlių meilės.
Šeštadieniais – žaidimų su jais be baimės.
Sekmadieniais – pagalvėlės, sveikinimų koncerto ramaus ir laukti pirmadienio žvalaus.
Seneliai braukdami jaudulio ašaras, scenoje stebėjo nuotaikingą meninę programą, kurią apipynė jaudinantys eilėraščiai, daina, šokis bei muzikiniai kūriniai. Močiutės ir seneliai galėjo grožėtis savo anūkėliais, apdovanodami juos audringais plojimais. Tai buvo tikrai ypatinga diena, kupina šypsenų, džiaugsmo. Linksmi ir besišypsantys močiučių ir senelių veidai parodė, kokie svarbūs yra tokie susitikimai ir akimirkos, praleistos kartu su anūkais.
Juk mūsų seneliai – tradicijų perdavėjai. Iš senelių išmokstame, kaip švenčiamos tradicinės metų šventės, iš senelių sužinome savo šeimos, giminės istoriją… Tai labai ypatingas ryšys, kuriuo visi pasidžiaugė šią nuostabią dieną.