Balandžio 28 dieną VI a, VII a ir VII b klasių mokiniai dalyvavo turiningoje ir įkvepiančioje išvykoje į Vilnių. Kaip ir ne pirmą kartą, ši kelionė buvo organizuota pasinaudojant Kultūros paso programa – puikia iniciatyva, padedančia ugdyti kultūros pažinimo įpročius ir plėsti mokinių kultūrinę patirtį. Džiugu, kad turime tokią galimybę.
Pirmiausia lankėmės Vilniaus Keistuolių teatre, kur žiūrėjome spektaklį „Kai aš buvau Prometėjas“. Jo metu mokiniai susipažino su senovės graikų mitu apie Prometėją – titaną, pavogusį ugnį iš Olimpo ir perdavusį ją žmonėms. Už šį poelgį Dzeusas jį žiauriai nubaudė. Prometėjas buvo prikaustytas prie uolos Kaukazo kalnuose. Kasdien atskrisdavo erelis ir lesdavo jo kepenis. Kadangi Prometėjas buvo nemirtingas, per naktį kepenys vėl ataugdavo, todėl kančia kartodavosi iš naujo kiekvieną dieną. Tai buvo amžina bausmė. Galiausiai Prometėją išlaisvino Heraklis, nušovęs erelį ir nutraukęs jo kančias.
tačiau vėliau Prometėją išvadavo Heraklis. Šis mitinis herojus laikomas žmonijos gelbėtoju, išmokinęs žmones amatų, rašto ir kitų svarbių gebėjimų.
Spektaklis kvietė ne tik pažinti mitą, bet ir susimąstyti – ar patys išdrįstume būti Prometėjais? Trys aktoriai pristatė savitas mito interpretacijas, dalijosi asmeninėmis istorijomis apie viltis, baimes, klaidas ir drąsą veikti. Scenoje susipynė mitologija, dokumentika ir gyvas pasakojimas, todėl kūrinys tapo ne tik apie Prometėją, bet ir apie kiekvieną iš mūsų. Po pasirodymo mokiniai tarpusavy kalbėjo apie atsakomybę, bausmes ir pasiryžimą „uždegti liepsną“ kitiems – padėti, įkvėpti, palaikyti.
Ypač malonu teatre buvo sutikti mūsų kraštietę Moniką Valinčiūtę, kurios kvietimu ir patarimu apsilankėme šiame spektaklyje. Ačiū.
Vėliau vykome į Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešąją biblioteką. Čia, antrame aukšte esančioje Kūrybos laboratorijoje, mokinių laukė dirbtuvės „Atnaujink mane“. Visi atsinešė kokį nors drabužį ar kitą tekstilės gaminį, o edukacijos vedančioji padėjo jį atgaivinti ir papuošti naudojant termopresą. Tai buvo puiki proga išlaisvinti kūrybiškumą, susikurti unikalių daiktų ir kartu prisidėti prie tvarumo puoselėjimo.
Ši išvyka paliko daug įspūdžių – nuo prasmingų diskusijų apie vertybes iki kūrybinio džiaugsmo. Tai dar vienas įrodymas, kad mokymasis gali būti gyvas, įdomus ir įkvepiantis. Grįžome praturtėję ne tik naujomis žiniomis, bet ir patirtimis, kurios dar ilgai išliks atmintyje.
