Mūsų mokyklos ketvirtų ir penktų klasių mokiniai sėkmingai įgyvendino projektą „Pažinkime Palenkę“, kurio metu leidosi į turiningą vienos dienos išvyką. Nors visą dieną lijo ir visi gerokai sušlapome, tai nesugadino nuotaikos – lietingas oras tik suteikė mistiškumo mūsų pažinčiai su kitų Palenkės tautų, religijų ir kultūrų paveldu. Ši išvyka tapo ypatinga galimybe gyvai pamatyti tai, ko mokiniai mokėsi pamokų metu.
Kelionę pradėjome anksti ryte, 05.00 val. išvykdami iš Punsko. Pirmasis mūsų sustojimas buvo unikalus „Atvirų langinių kraštas“, besidriekiantis per Treščiankos, Socės ir Puchlų kaimus. Grožėjomės išskirtine senąja architektūra ir turtinga pastatų išorės puošyba – niekur kitur šalyje nesutinkamais medžio drožybos elementais (ant langiais, langinėmis, vėjalentėmis), kurie yra senųjų Palenkės tradicijų palikimas.
Bialoviežoje dalyvavome ekskursijoje su gidu Gamtos ir miško muziejuje, kur apžiūrėjome Bialoviežos nacionalinio parko floros ir faunos ekspoziciją. Didelį susidomėjimą sukėlė apsilankymas stumbrų parodomajame rezervate, kur gyvai matėme ne tik vilkus, elnius bet ir unikalius stumbrus.
Po to ėjome pažintiniu „Karališkųjų ąžuolų ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių taku“, kur pamatėme šimtamečius ąžuolus, pavadintus bendros mūsų istorijos – Lenkijos ir Lietuvos – valdovų vardais.
Toliau vykome į Hainuvką, kur apžiūrėjome paminklą stumbrui. Didelį įspūdį visiems paliko Hainuvkos Švč. Trejybės soboras, stebinantis savo didybe. Gaila, kad dėl lietaus negalėjome pasivažinėti dviračių drezinomis.
Kelionės pabaigoje apsilankėme Krušinianuose, kur lankėme mečetę bei mizarą (musulmonų kapines). Čia giliau susipažinome su Lietuvos totorių istorija ir kultūra – šia unikalia bendruomene, kuri šiame krašte šimtmečius puoselėja savo tradicijas. Klausėmės itin įdomaus gido pasakojimo apie totorių papročius, jų religiją bei tai, kaip jiems pavyko išlaikyti savo identitetą per kartas.
Projektas „Pažinkime Palenkę“ mums tapo puikia pamoka, patvirtinančia, kad tiesioginė patirtis geriausiai papildo mokykloje įgytas žinias. Nei lietus, nei sušlapę drabužiai nesutrukdė pažinti turtingo bendros istorijos, skirtingų tikėjimų ir svetingų Palenkės tautų paveldo.
