Kai mokykloje auga talentai ir meilė lietuviškai dainai
Mokykla – tai ne tik pamokos, vadovėliai ir pažymiai. Tai vieta, kur vaikai atranda savo talentus, mokosi drąsos, bendradarbiavimo ir tikėjimo savo jėgomis. Kiekviena papildoma veikla, kiekviena repeticija ir kiekvienas kartu praleistas laikas kuria prisiminimus, kurie išlieka ilgam.
Birželio 7 dieną Punsko lietuvių kultūros namuose vykęs lietuviškos dainos konkursas – „Dainorėlis” – tapo gražiu įrodymu, kad Punsko mokykloje ugdomi talentai skleidžia sparnus. Scenoje pasirodę mokiniai ne tik gražiai atliko lietuviškas dainas, bet ir parodė, kiek daug galima pasiekti, kai susitinka vaikų noras, mokytojų atsidavimas ir tėvų palaikymas.
Ypač džiugu, kad mūsų mokyklos mokiniai pelnė ne vieną prizinę vietą.
Ypatingų padėkos žodžių nusipelno muzikos mokytoja Irena Kalinauskienė, kuri jau daugelį metų kantriai ugdo gausų būrį jaunųjų dainininkų, perduodama jiems meilę lietuviškai dainai ir scenai. Jos ilgametis darbas – tai ne tik išmoktos melodijos ar taisyklingai sudainuotos natos. Tai vaikų drąsa, pasitikėjimas savimi ir noras puoselėti savo kalbą bei kultūrą. Tokie mokytojai tyliai sėja sėklas, kurių vaisiai džiugina ne tik šiandien, bet ir po daugelio metų.
Smagu, kad net trys mūsų mokyklos mokytojos – Birutės Venslauskienės – ruošti pasirodymai buvo įvertinti vietomis.
Jaunesniųjų, I-III klasių kategorijoje pirmąją vietą laimėjo Klara Šupsinskaitė su daina „Mūsų kaime kaktusai nežydi“. Klara atliko kūrinį, reikalaujantį didelio muzikinio jautrumo. Besiruošiant teko ieškoti tinkamiausios tonacijos, pritaikyti akordus gitarai, kad mergaitė galėtų laisvai pereiti nuo žemų garsų prie aukštų. Visos tos mažos detalės virto nuostabiu pasirodymu ir pelnyta pergale.
Trečiąją vietą šioje kategorijoje laimėjo Lina Ališauskaitė su daina „Mano Lietuva”. Mergaitė puikiai išmoko groti ukulėle, ieškota tinkamų akordų, kalbėta apie dinamiką, sceninę drąsą ir tikėjimą savimi. Šios pastangos atsipirko su kaupu.
Konkurse dalyvavo ir Diana Agurkytė, atlikusi dainą „Tau visas dangus”, kuriai akompaniavo pati mokytoja Birutė Venslauskienė. Nors jaudulys šįkart buvo stipresnis už patirtį ir prizinės vietos laimėti nepavyko, mokinės ryžtas ir noras lipti į sceną – jau yra didelė pergalė. Tokios patirtys augina itin stiprius žmones.
Didžiulį džiaugsmą suteikė ir IV-VI klasių kategorijos nugalėtojos – sesės Irmina ir Inesa Makauskaitės, pelniusios pirmąją vietą su daina „Viešpaties lelija”. Inesa turėjo puikią progą pasirodyti su neseniai išmoktu svetainėje groti instrumentu – ukulėle, o Irmina smuiku atliko mokytojos specialiai šiam pasirodymui sukurtą smuiko partiją. Dainą sesės atliko dviem balsais, specialiai sukurtą aranžuotę papildė smuiko melodija. Į šį pasirodymą buvo sudėta labai daug darbo, širdies ir meilės, todėl jų sėkmė tapo ypatingai brangi.
Džiugu, kad IV-VI klasių kategorijoje antrąja vietą iškovojo mūsų mokyklos mokytojos – Irenos Misiukonienės paruoštas duetas – Ina Misiukonytė ir Milda Kupčinskaitė, jautriai atlikusios lietuvių liaudies dainą – „Tekėjo saulelė pro debesėlį”. Smagu matyti, kad lietuvišką dainą mūsų mokykloje puoselėja ne tik muzikos specialistai, bet ir mokytojai, kurie iš meilės muzikai bei vaikams, savo laisvą laiką skiria kūrybai.
Trečią vietą IV-VI klasių kategorijoje pelnė mokytojos Irenos Kalinauskienės paruoštas Norbertas Krakauskas, kuris nuoširdžiai atliko dainą „Suadainuokime Lietuvą”. Jo pasirodymas buvo kupinas nuoširdumo, drąsos ir meilės lietuviškai dainai. Tokie vaikai savo darbu ir užsidegimu įkvepia aplinkinius ir primena, kad dideli talentai gimsta iš mažų kasdienių pastangų. O mokytojos Irenos Kalinaiskienės pamokose gimsta ne tik gražūs balsai, – jose auga vaikai, kurie nebijo svajoti. Tokie mokytojai tyliai kuria stebuklus, kurių vaisiais džiaugiasi visa mūsų bendruomenė.
Konkurso scenoje skambėjo ir kitų mūsų mokyklos mokinių balsai. Muzikos mokytojos Irenos Kalinauskienės paruoštas Aistės Jurkūnaitės ir Sandros Petruškevičiūtės duetas atliko dainą „Oi tu ožy dzidziaragi“, Sandra Petruškevičiūtė jautriai padainavo „Lietaus tango. Klarą Staskevičiūtę konkursui paruošė jos mama Diana Staskevičienė, o scenoje nuskambėjo daina „Tu Lietuva, tu mana“. Aleksandra Agurkytė su daina „Kartu mes viską galim”, dirbo su Punsko kultūros namų mokytoja – Egidija Grimalauskiene.
Šįkart sėkmė prizinių vietų pavidalu jų neaplankė, tačiau ar tikrai konkursuose svarbiausia apdovanojimai? Kartais didžiausia pergalė slypi visai kitur – nugalėtame jaudulyje, išdrįstame žingsnyje į sceną, drebančiose rankose, kurios vis tiek nepaleido mikrofono, ir akyse, kurios po paskutinės natos spindėjo pasididžiavimu. Kiekvienas jų pasirodymas buvo mažytė pergalė prieš savo baimes ir dar vienas gražus žingsnis meilės lietuviškai dainai link. Juk ne visi laimėjimai matuojami diplomais – kai kurie amžiams pasilieka vaiko širdyje.
Ne vieną širdį pradžiugino ir sesių Odetos ir Inesos Nevulyčių duetas, atlikęs dainą „Pasaka“. Merginos visuomet kruopščiai ruošiasi pasirodymams, o dabar jau pačios savarankiškai kuria ir tobulina savo pasirodymus. Jų pastangos buvo įvertintos – VII–VIII klasių ir licėjaus kategorijoje jos pelnė II vietą.
Taip pat sveikiname Gretą Nevulytę, jautriai atlikusią dainą „Padovanojau“, kuri savo pasirodymu sužavėjo klausytojus ir papuošė šventę.
Bet norisi pasakyti ir tai, kad mūsų mokyklos mokinių pasiekimai nėra atsitiktiniai. Jie gimsta kasdienėje mokyklos veikloje – pamokose, popamokiniuose užsiėmimuose ir mokyklos svetainėje organizuojamose veiklose, kur vaikai gali lavinti savo gebėjimus, mokytis groti instrumentais, dainuoti, atrasti sceninę patirtį ir kūrybos džiaugsmą. Šalia sportinių veiklų čia svarbią vietą užima ir muzikinis ugdymas, padedantis vaikams augti kaip kūrybingoms ir savimi pasitikinčioms asmenybėms.
Didžiausia stiprybė – bendruomenė. Mokytojų darbas, tėvų pasitikėjimas ir vaikų atkaklumas sukuria tai, kuo vėliau galime didžiuotis ne tik mokykloje, bet ir visame krašte. Konkursai tampa gražia proga parodyti bendro darbo vaisius, o kiekvienas vaiko pasiekimas yra visų mūsų bendras laimėjimas.
Nuoširdžiai dėkojame mokinių tėvams už palaikymą, pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, mokyklos direkcijai – už sudarytas galimybes ugdyti vaikų talentus įvairiose veiklose, o mokytojams – už laiką, kūrybiškumą ir širdį, kurią jie dovanoja savo mokiniams.
Tegul lietuviška daina ir toliau skamba mūsų namuose, mokykloje ir širdyse, sujungdama kartas, saugodama mūsų kalbą, tradicijas ir meilę savo kraštui. Tegul kiekvienas vaikas, kuris išdrįsta užlipti į sceną, žino, kad svarbiausia – ne laimėta vieta, o drąsa dalintis tuo, kas gyvena jo širdyje. Juk didžiausi talentai užauga ne ten, kur siekiama pergalių, o ten, kur vaikas yra mylimas, palaikomas ir juo tikima. Ten, kur šalia yra tėvai, mokytojai ir žmonės, kurie mato ne tik tai, kuo jis yra šiandien, bet ir tai, kuo gali tapti rytoj. O jei bent vienas vaikas po tokios patirties išsinešė didesnį tikėjimą savimi ir meilę lietuviškai dainai, vadinasi, visi kartu jau laimėjome.
