Vasario 16-oji
Vasario 14 dieną Punsko Dariaus ir Girėno bendruomenė kartu paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Antros pamokos metu Lietuvą sveikino mūsų mažiausieji mokinukai dovanodami gražiausią pynę dainų, šokių ir eilėraštukų. Vėliau VII a klasės mokiniai su auklėtoja renginį pradėjo iškilmingu Lietuvos himno giedojimu. Buvo prisiminta Vasario 16-osios istorija. Šventę vainikavo širdį virpinančios dainos apie mūsų brangią tėvynę. Kaip ir kiekvienais metais, 12 val. visi giedojome „Tautišką giesmę” prie Nepriklausomybės varpo.
Džiaugiamės, kad kartu galime puoselėti meilę Lietuvai ir saugoti jos laisvę!
Pamokų tvarkaraštis 2024/2025 mokslo metams – II pusmetis
Specializuotų inžinerinių pajėgų padalinio kareiviai ir ugniagesiai mūsų mokykloje
Sausio 23 dieną mūsų mokykloje lankėsi specializuotų inžinerinių pajėgų padalinio kareiviai. Jų pagrindinė užduotis – karinės kilmės sprogstamųjų ir pavojingų objektų intervencinė žvalgyba, surinkimas, transportavimas ir neutralizavimas. Saperiai įdomiai papasakojo apie kasdienį darbą bei supažindino su įranga.
Tą pačią dieną mokyklos sporto salėje mokiniai ir mokytojai dalyvavo susitikime su ugniagesiais. Šie žmonės nuolat susiduria su iššūkiais. Paieškos operacijoje atsiranda specifinių sunkumų. Susitikime su ugniagesiais vaikai sužinojo apie ugniagesio ir gelbėtojo profesiją: kur galima įgyti šią profesiją, koks turi būti ugniagesių gelbėtojų fizinis pasirengimas, kokių žinių turi turėti šios profesijos atstovai bei kitus rūpimus klausimus.
Senelių diena
Kiekvienais mokslo metais ketvirtų klasių mokiniai ir auklėtojos rengia tradicinę šventę, skirtą seneliams pagerbti. Sausio 20 diena mūsų mokykloje buvo nepaprasta šventė ne tik vaikams, bet, visų pirma, močiutėms ir seneliams. Tai šypsenų ir džiaugsmo diena. Vaikai pristatė nuotaikingą meninę programą, kurią sudarė jaudinantys eilėraščiai, dainos, muzikiniai kūriniai ir šokių pasirodymai. Močiutės ir seneliai galėjo grožėtis savo vaikais, apdovanodami juos audringais plojimais. Tai buvo tikrai ypatinga diena. Linksmi ir besišypsantys močiučių ir senelių veidai mums parodė, kokie svarbūs yra tokie susitikimai ir akimirkos, praleistos kartu su anūkais.
Štai ketvirtokų mintys, apmąstymai…
Aš labai myliu savo senelius. Jie labai džiaugėsi, kai pamatė mane scenoje. Aš dovanojau šokį, dainą ir eilėraštį. Linkiu Jiems daug sveikatos.
Adrijanas
Labai laukiau Senelių šventės. Dainavau ir šokau. Seneliai didžiavosi manimi. Niekada neužmiršiu šios dienos.
Lena
Aš labai džiaugiuosi, kad galėjo ateiti mano seneliai. Pašokau, padainavau, o paskui įteikiau dovanėlių. Vėliau visi drauge vaišinomės. Buvo puiku.
Laura
Senelių šventėje pasirodžiau su savo klasiokais. Viskas pavyko. Seneliai patenkinti, o mes visi dar labiau.
Deivydas
Aš labai ilgai laukiau šios šventės. Močiutėms patiko programėlė, o ypač aš. Scenoje pasirodžiau su šypsena veide. Aš padovanojau dainą, šokį, eilėraštį bei paskambinau pianinu. Pabaigoje įteikiau nudažytą paveikslėlį.
Karolina
Aš labai myliu savo senelius. Ši diena buvo laimingiausia. Jau nuo ryto laukiau dziedulių mano mokykloje.
Pranas
Džiaugiuosi, kad mano seneliai atvyko į šventę. Galėjau išreikšti Jiems savo didžiulę meilę ir švelnumą. Šokdama, dainuodama jaučiausi laiminga. Puiku, kad po programėlės galėjome pabendrauti su savo seneliais ir pasivaišinti pyragu. Jie mus pagyrė, o akyse spindėjo džiaugsmo ašaros.
Ina
Aš nekantriai laukiau Senelių šventės. Tada galime juos pasveikinti ir padovanoti dainą, šokį, muzikinį kūrinį. Mačiau, kad mano seneliai buvo laimingi.
Emilija
Tai puiki šventė. Nors daug ruošėmės, buvo verta. Juk dzieduliai buvo patenkinti, o tai svarbiausia.
Natanas
Iš tikrųjų, senelių vaidmuo labai svarbus. Jie yra tradicijų perdavėjai. Anūkai iš senelių mato, kaip švenčiamos tradicinės metų šventės. Bendraudami su seneliais mokosi, kaip bendrauti su vyresniais žmonėmis. Tai yra tam tikra galimybė anūkams išgyventi pagarbą skirtingoms kartoms. Daugumai vaikų – nesvarbu, kada ir kur jie gyventų – seneliai yra kartu praleistos laimingos vaikystės akimirkos. Juk močiutė ir dziedulis visada džiaugiasi matydami anūkus, leidžia ilgai vakaroti, o ryte miegoti tiek, kiek širdis geidžia, gamina mėgstamus valgius, perka žaislus ir geriausiai išklauso. Seneliai bendraudami su vaikaičiais, atjaunėja ir gali sau leisti būti tokiais, kokiais nedrįso būti augindami jų tėvus: juk išminties, kantrybės, laiko – daug daugiau ir meilės – apsčiai. Nenuostabu, kad vaikai greitai tai pajunta.
Esat mūsų uostas, kuriame net ir baisiausioms vėtroms siaučiant randam šiltą prieglobstį.
Ačiū Jums už meilę, kuria apdovanojot mane, vesdami dar neatrastais spalvingos gyvenimo pasakos takais.
Už šiltą žodį, kurio mokėt negailėdami jėgų.
Už raminančius žaidimus, kai norėjosi slėptis po lova nuo išgalvotų raganų ir slibinų.
Esat brangūs, mieli ir reikalingi.
Už suteiktą mums gyvenimo pilnatvę, dėkojam Jums, mylimi Seneliai.
Sausio 13-oji
Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena, Lietuvos valstybinė šventė. Ši diena minima mūsų mokykloje kasmet ir tapo tradicine.
Ankstyvą rytą languose sužibo vienybės ir pergalės žvakutės. Tokiu būdu prisijungėme prie visos Lietuvos. Šie atminimo simboliai liudija, kad „atmintis gyva”. Ketvirtos pamokos metu VI a klasės mokiniai prie plazdančių žvakučių susirinkusiems moksleiviams, tėveliams ir mokytojams priminė dramatiškas sausio dienas, kai Lietuvos visuomenė, vienijama aukštesnių tikslų ir idėjų, apgynė savo nepriklausomybę. Rimti ir susikaupę visi klausėsi svarbiausių faktų, deklamuojamų eilių. Žuvusieji ir nukentėję kovojant už Lietuvos laisvę atminti ir pagerbti ne tik liūdesiu, bet ir dėkingumu. Juk šie didvyriai parodė, kokia neįkainuojama yra laisvė, koks svarbus buvo Lietuvos likimas… Iš keturiolikos visiškai paprastų, minioje buvusių ir tik rankomis prieš tankus mėginusių atsilaikyti Lietuvos žmonių brutali sovietinė agresija atėmė tai, ką brangiausia turi žmogus – Dievo dovanotą gyvybę ir teisę gyventi. Mūsų šventa pareiga geriau pažinti ir gerbti savo praeitį, išmokti prisiimti atsakomybę ir prisidėti prie šviesesnės ateities kūrimo. Dirbkime, kovokime dėl laisvės. Tai ir bus mūsų žuvusiųjų atminimo gražiausias pagerbimas. Šiandien drąsiai ir garsiai galime ištarti žodį Lie-tu-va. Būkime verti jos ir visų, kurie savo kraujo auka išaugino mūsų laisvę.
„Kiekvienas pagalvokim mintyse,
Ar mes verti aukos, vardu gyvybė,
Kurią sudėjo Lietuvos gynėjai
Ant Laisvės aukuro
Tą baisią Sausio 13-osios naktį
Prieš tankus rankom tuščiomis stovėję,
Mirties, kančios ir skausmo nepabūgę?”
Linkime, kad Šv. Kalėdų dienose nestigtų laimės ir džiaugsmo
bei kad pakili nuotaika Jus lydėtų visus ateinančius metus!
Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu
Direktorius Jonas Vydra
Punskas, 2024
Kalėdų laukimas – ypatingas metas, pripildantis mūsų širdis nerimastingo virpulio, užburiantis noru tapti geresniais, dosnesniais. Tai laikotarpis, kai mokomės ne tik imti, bet ir duoti, pradžiuginti kitą. Todėl gruodis mūsų mokykloje buvo gerų darbų mėnesiu.
Mokiniai, drauge su mokytojais, tėveliais aktyviai įsijungė į įvairias veiklas darydami gerus darbus, dalindami džiaugsmą ir šilumą kitiems. Iš tikrųjų, bendras darbas žmones suvienija, kuria gerus tarpusavio santykius.
Mokinukai kūrė sveikinimus su artėjančiomis šventėmis ir dovanojo puikią nuotaiką. Kiek džiaugsmo išliejo puošdami mokyklos koridorius, ruošdami kalėdinį papuošalą, kurdami filmukus ar giedodami širdį virpinančias kalėdines giesmes.
Ir štai mokinių kilnius norus, dosnumą ir išdalintą širdies šilumą vainikuoja ši diena. Dalinkimės patirtomis emocijomis, džiaukimės kartu nuveiktais kilniais ir prasmingais darbais.
Juk Kalėdos – tai savęs dovanojimo šventė, kai šventę sukuri ir kitam. Puošdami eglutę turime pagalvoti apie tai, kaip pasibelsime į kito žmogaus širdį, į tai, kas jam aktualu ar skauda, turime išmokti išgirsti. Paruoškime Kalėdų šventėms savo vidų, peržvelgus į praeinančius metus – pagalvojant, kas buvo negerai, ką reikėtų pataisyti, ar ko trūksta. Kalėdos yra puikus laikas sustoti. O sustojus pamatyti tuos, kurie yra šalia.
KALĖDINIO ATVIRUKO PARODA
Artėja Kalėdos ir Naujieji metai. Jų girgždantys batai gali pripildyti protą ir sielą naujais iššūkiais. Gal tai ši laiko tėkmė įkvėpė ponią Agnę Karčiauskaitę – Jankauskienę suorganizuoti mūsų krašto mokinių KALĖDINIO ATVIRUKO parodą?
Paklusę Jos balsui, mokiniai pradėjo kurti darbelius. Taip įsiliepsnojo jaudinanti, aistringa kūrybos eiga. Vaikų vaizduotėse formavosi, brendo nauji, dar niekam nematyti reginiai. Vėliau juos kaip mat, pakol neišblėso, reikėjo spalvų pagalba perlieti į popieriaus lapą. Kibirkštys, emocijos, pergyvenimai lakstė it žaibas!
Kitos emocijos dalyvavo, kai vaikai savo kūrinius pamatė parodoje, ir įsisąmonėjo, kad jie jau užfiksuoti visų lankytojų atmintyse. Dabar, suradus savo ir atsipalaidavus, gera pasigrožėti kitų atvirukais, pasvarstyti apie draugo kūrybinį procesą. Ir pagaliau paskutinis etapas, gal jo visi dar nesuspėjo pasiekti, bet jis pilnai įmanomas, ypač skambant taip nuostabiai lietuviškai dainai ir muzikai: įsilieti į visumą, kur jau nėra mano ar jos atvirukas , o MŪSŲ. Kai pavyksta šitas pajusti giliai širdyje, gauni neįkainuojamą dovaną.
Nuoširdus AČIŪ poniai Agnei už sumanymą ir įdėtą darbą ir dovaną dalyvauti tokioje „puotoje”. Linkime sėkmės tolimesnėje kūryboje ir darbuose!
M. M.
Alytaus miesto teatre
Gruodžio 10 dieną IVa ir IVb klasės mokiniai išsiruošė į Alytaus miesto teatrą ir ten smagiai praleido dieną. Dėka Kultūros paso programos, mokiniai gali naudotis įvairiomis kultūros ir meno paslaugomis. Alytaus miesto teatre moksleiviams buvo pravestos dvi edukacijos – Šviesos ir garso magija bei Judėk ir (ne)mąstyk. Scenoje pavaizduoti įvairūs garso ir šviesos efektai, o teatro aktorius su mokiniais sužaidė kelis įdomius teatrinius žaidimus. Jiems teko vaidinti statulas, kalbėti greitakalbes. Vėliau moksleivius teatro darbuotojai pradžiugino ir leido pažaisti su garso įranga.
Antroji edukacija buvo labai linksma, nepaprasta, nes vaikai įsikūnijo į tikrus aktorius ir bandė suvaidinti keletą juokingu scenų. Edukacijų vedėjas pateikė daug įdomių patarimų, kaip elgtis scenoje ir kaip tapti geru aktoriumi.
Pabaigai valgėme picą ir linksmai pabendravome. Visi pilni naujų įspūdžių ir patirčių sugrįžome namo.
Tai, kas vaikams svarbu…
Kalėdos jau visai nebe už kalnų… Nors gamta dar nepasipuošė baltu, puriu sniegučiu, bet gražiausių metų švenčių laukia visi, o ypač vaikučiai. Apie tai pagalvojo II a, II b bei III a klasių auklėtojos, kurios savo auklėtinius pakvietė į Kalėdinę kelionę. Ji nebuvo ilga, bet labai prasminga, kupina džiaugsmo ir šventinės nuotaikos. Jau kelintą kartą naudojantis Kultūros paso galimybėmis, antrokai ir trečiokai lankėsi Lazdijų kultūros centre. Mokinukai dalyvavo edukaciniuose užsiėmimuose – dirbtuvėse, kurios pakvietė kurti originalų Kalėdų papuošalą. Vaikams tai labai patiko, nes jie savarankiškai, prie bendro stalo „pagamino” gražų, šventiškai pasipuošusį briedį (šventinį žaisliuką). Edukatorės noriai papasakojo apie savo darbinę patirtį, pateikė pasiūlymų ir leido pasijusti išskirtiniais svečiais.
Iš tikrųjų, tai buvo kupina įspūdžių diena. Dar ir todėl, kad pamatėme Lazdijuose jau nušvitusią dangišką miesto eglutę!
