Tomas Berneckas
Edukacija su kariuomene
Kultūros paso edukacijoje „Jaunasis modernistas: ekskursija + LEGO dirbtuvėlės“
Gegužės 18 dieną III a ir III b klasių mokiniai drauge su savo auklėtojomis vyko į Kauną, kur dalyvavo Kultūros paso edukacijoje „Jaunasis modernistas: ekskursija + LEGO dirbtuvėlės“. Tai pirmasis bendras trečiokų apsilankymas šiame mieste, todėl vaikai su dideliu susidomėjimu ir džiaugsmu leidosi į pažintį su modernistiniu Kaunu.
Edukacijos metu mokiniai dalyvavo įdomioje ekskursijoje po Kauno modernizmo architektūros objektus, susipažino su išskirtiniais pastatų bruožais, sužinojo, kuo ypatingas tarpukario Kaunas ir kodėl jo architektūra vertinama visame pasaulyje. Trečiokai vaikščiojo su gide po Laisvės alėją ir klausė pasakojimų apie pastatų statybą. Ekskursijos metu mokiniai aplankė kelis tarpukario pastatus ir sužinojo apie jų architektūrą. Vaikai mokėsi atpažinti modernizmo stilių, stebėjo pastatų formas, langus, dekorus bei diskutavo apie miesto istoriją.
Po ekskursijos trečiokų laukė kūrybinės LEGO dirbtuvėlės. Jų metu mokiniai, pasitelkę fantaziją ir komandinius gebėjimus, kūrė savo statinius, eksperimentavo su formomis bei spalvomis. Džiugu, kad jie patys tapo architektais ir iš LEGO kaladėlių bandė statyti Kauno miesto seniausius pastatus. Ši veikla ne tik lavino kūrybiškumą, bet ir skatino bendradarbiavimą bei domėjimąsi architektūra.
Išvyka buvo kupina gerų emocijų, naujų žinių ir įkvėpimo. Dėkojame Kultūros pasui už galimybę mokytis kitaip – kūrybiškai, įdomiai ir patiriant pažinimo džiaugsmą.
Projektas „Pažinkime Palenkę“: lietinga, bet dvasiškai praturtinanti kelionė.
Mūsų mokyklos ketvirtų ir penktų klasių mokiniai sėkmingai įgyvendino projektą „Pažinkime Palenkę“, kurio metu leidosi į turiningą vienos dienos išvyką. Nors visą dieną lijo ir visi gerokai sušlapome, tai nesugadino nuotaikos – lietingas oras tik suteikė mistiškumo mūsų pažinčiai su kitų Palenkės tautų, religijų ir kultūrų paveldu. Ši išvyka tapo ypatinga galimybe gyvai pamatyti tai, ko mokiniai mokėsi pamokų metu.
Kelionę pradėjome anksti ryte, 05.00 val. išvykdami iš Punsko. Pirmasis mūsų sustojimas buvo unikalus „Atvirų langinių kraštas“, besidriekiantis per Treščiankos, Socės ir Puchlų kaimus. Grožėjomės išskirtine senąja architektūra ir turtinga pastatų išorės puošyba – niekur kitur šalyje nesutinkamais medžio drožybos elementais (ant langiais, langinėmis, vėjalentėmis), kurie yra senųjų Palenkės tradicijų palikimas.
Bialoviežoje dalyvavome ekskursijoje su gidu Gamtos ir miško muziejuje, kur apžiūrėjome Bialoviežos nacionalinio parko floros ir faunos ekspoziciją. Didelį susidomėjimą sukėlė apsilankymas stumbrų parodomajame rezervate, kur gyvai matėme ne tik vilkus, elnius bet ir unikalius stumbrus.
Po to ėjome pažintiniu „Karališkųjų ąžuolų ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių taku“, kur pamatėme šimtamečius ąžuolus, pavadintus bendros mūsų istorijos – Lenkijos ir Lietuvos – valdovų vardais.
Toliau vykome į Hainuvką, kur apžiūrėjome paminklą stumbrui. Didelį įspūdį visiems paliko Hainuvkos Švč. Trejybės soboras, stebinantis savo didybe. Gaila, kad dėl lietaus negalėjome pasivažinėti dviračių drezinomis.
Kelionės pabaigoje apsilankėme Krušinianuose, kur lankėme mečetę bei mizarą (musulmonų kapines). Čia giliau susipažinome su Lietuvos totorių istorija ir kultūra – šia unikalia bendruomene, kuri šiame krašte šimtmečius puoselėja savo tradicijas. Klausėmės itin įdomaus gido pasakojimo apie totorių papročius, jų religiją bei tai, kaip jiems pavyko išlaikyti savo identitetą per kartas.
Projektas „Pažinkime Palenkę“ mums tapo puikia pamoka, patvirtinančia, kad tiesioginė patirtis geriausiai papildo mokykloje įgytas žinias. Nei lietus, nei sušlapę drabužiai nesutrukdė pažinti turtingo bendros istorijos, skirtingų tikėjimų ir svetingų Palenkės tautų paveldo.
Nuotolinė edukacija
IV a klasės mokiniai dalyvavo įdomioje nuotolinėje edukacijoje apie Lietuvos kunigaikščius ir Vilniaus pilių istoriją, kurią organizuoja Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija.
Pamokos metu vaikai leidosi į pažintinę kelionę po praeitį – sužinojo apie Lietuvos valdovus, jų gyvenimą, kasdienybę ir sprendimus, formavusius valstybės istoriją. Interaktyvus pasakojimas padėjo istoriją pamatyti ne kaip datas vadovėlyje, o kaip gyvus, įtraukiančius įvykius.
Mokiniai aktyviai dalyvavo, uždavė klausimus ir smalsiai tyrinėjo, kaip gyveno kunigaikščiai, kokias pilis jie statė ir kokį palikimą paliko Lietuvai.
Džiaugiamės galimybe pasinaudoti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos edukacijomis, kurios suteikia progą mokytis istorijos kitaip – įdomiai, gyvai ir įtraukiančiai.






Konkursas „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“
VIII b klasės mokinys Rimas Vitkauskas tapo nacionalinio konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatu. Šį konkursą jau dvidešimt šeštą kartą organizuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Konkursas kviečia mokinius kūrybiškai atskleisti sudėtingus Lietuvos istorijos įvykius. Mokiniai ne tik gilina žinias apie praeitį, bet ir savitai jas įprasmina kūryboje. Dalyviai renkasi įvairias išraiškos formas – nuo rašinių, eilėraščių ar piešinių iki filmų ar dainų.
Šiais metais konkurse dalyvavo daugiau nei 500 mokinių iš Lietuvos ir lietuviškų mokyklų užsienyje. Iškilminga apdovanojimų ceremonija vyko Vilniuje, Televizijos bokšte esančioje konferencijų salėje. Mokinius pasveikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus pareigas einantis Arūnas Bubnys.
Rimas Vitkauskas konkursui pristatė istorinį pasakojimą „Už sienos, bet kartu: Lenkijos lietuvių veiksmai 1991 metų sausį“. Savo darbe jis atskleidė, kaip Lenkijoje gyvenantys lietuviai reagavo į 1991 m. sausio įvykius Lietuvoje. Rašinyje aprašė mūsų krašto žmonių paramą, siekiant išsaugoti Lietuvos nepriklausomybę – organizuotas akcijas, informacijos sklaidą, moralinį palaikymą bei vienybės jausmą su tėvyne.
Didžiuojamės šiuo pasiekimu ir linkime sėkmės kituose darbuose.




Edukacija „Sūri pamoka Druskos mieste“
Šių metų balandžio 30 dieną penktų klasių mokiniai vyko į Druskininkus, kur dalyvavo labai įdomiose edukacijose pagal Kultūros paso programą. Pirmiausia apsilankėme pas Aušrą ir Taurą Česnulevičius, kurie vedė edukaciją „Sūri pamoka Druskos mieste“. Mokiniai susipažino su įvairiomis istorijomis apie druską, ragavo mineralinio vandens ir druskos iš upelio. Vėliau gerbiamas Tauras nusivedė mus į druskos dirbtuves, kuriose kiekvienas nulipdė savo sugalvotą darbelį iš druskos masės. Tuomet ponia Aušra sudėjo mūsų darbelius į seną krosnį, kur jie sukietėjo, ir vėliau galėjome surengti jų parodą. Kol mūsų gaminiai kaito krosnyje, ponas Tauras palydėjo mus į kitas dirbtuves, kur galėjome drožinėti druskos gabalus. Ši edukacija mums labai patiko, nes kiekvienas galėjome pabūti skulptoriumi ir pasigaminti atminčiai po suvenyrą. Po užsiėmimų su druska nuvykome į Jonyno galeriją, kurioje susipažinome su M. K. Čiurlionio kūryba ir gyvenimu. Šios edukacijos metu reikėjo iššifruoti tekstą, parašytą slaptų simbolių pagalba, kuriuos Čiurlionis naudojo susirašinėdamas su broliais. Šios edukacijos buvo labai įdomios ir prasmingos – sužinojome daug naujų dalykų, lavinome ne tik mąstymą, bet ir kūrybinius gebėjimus. Kiekviena kelionė praturtina, išmoko naujų dalykų ir palieka šiltus prisiminimus.
Sveikiname mamytes
Mamyte!
Mama!
Mama!
Šaukiu tave balsu.
Tai tu, mamyte mano,
Gražiausia iš visų
(V.Palčinskaitė)
Motinos diena – šventė, skirta pagerbti motinas. Lietuvoje švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį. Mūsų mokyklos antrokai savo mamas pasveikino dalyvaudami vaikų sąskrydyje “Pasveikinkime Mamytes”. Jį jau penktus metus organizuoja Punsko lietuvių kultūros namai. Šiam renginiui vaikai ruošėsi labai kruopščiai – piešė mamos portretą, pašoko šokį “Katins juods“ bei įteikė mamytėms pačių pagamintas gėles. Nepritrūko nuoširdaus džiaugsmo, mamyčių šypsenos ir šiltų vaikiškų apkabinimų.
VI a, VII a ir VII b klasių mokinių išvyka į Vilnių
Balandžio 28 dieną VI a, VII a ir VII b klasių mokiniai dalyvavo turiningoje ir įkvepiančioje išvykoje į Vilnių. Kaip ir ne pirmą kartą, ši kelionė buvo organizuota pasinaudojant Kultūros paso programa – puikia iniciatyva, padedančia ugdyti kultūros pažinimo įpročius ir plėsti mokinių kultūrinę patirtį. Džiugu, kad turime tokią galimybę.
Pirmiausia lankėmės Vilniaus Keistuolių teatre, kur žiūrėjome spektaklį „Kai aš buvau Prometėjas“. Jo metu mokiniai susipažino su senovės graikų mitu apie Prometėją – titaną, pavogusį ugnį iš Olimpo ir perdavusį ją žmonėms. Už šį poelgį Dzeusas jį žiauriai nubaudė. Prometėjas buvo prikaustytas prie uolos Kaukazo kalnuose. Kasdien atskrisdavo erelis ir lesdavo jo kepenis. Kadangi Prometėjas buvo nemirtingas, per naktį kepenys vėl ataugdavo, todėl kančia kartodavosi iš naujo kiekvieną dieną. Tai buvo amžina bausmė. Galiausiai Prometėją išlaisvino Heraklis, nušovęs erelį ir nutraukęs jo kančias.
tačiau vėliau Prometėją išvadavo Heraklis. Šis mitinis herojus laikomas žmonijos gelbėtoju, išmokinęs žmones amatų, rašto ir kitų svarbių gebėjimų.
Spektaklis kvietė ne tik pažinti mitą, bet ir susimąstyti – ar patys išdrįstume būti Prometėjais? Trys aktoriai pristatė savitas mito interpretacijas, dalijosi asmeninėmis istorijomis apie viltis, baimes, klaidas ir drąsą veikti. Scenoje susipynė mitologija, dokumentika ir gyvas pasakojimas, todėl kūrinys tapo ne tik apie Prometėją, bet ir apie kiekvieną iš mūsų. Po pasirodymo mokiniai tarpusavy kalbėjo apie atsakomybę, bausmes ir pasiryžimą „uždegti liepsną“ kitiems – padėti, įkvėpti, palaikyti.
Ypač malonu teatre buvo sutikti mūsų kraštietę Moniką Valinčiūtę, kurios kvietimu ir patarimu apsilankėme šiame spektaklyje. Ačiū.
Vėliau vykome į Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešąją biblioteką. Čia, antrame aukšte esančioje Kūrybos laboratorijoje, mokinių laukė dirbtuvės „Atnaujink mane“. Visi atsinešė kokį nors drabužį ar kitą tekstilės gaminį, o edukacijos vedančioji padėjo jį atgaivinti ir papuošti naudojant termopresą. Tai buvo puiki proga išlaisvinti kūrybiškumą, susikurti unikalių daiktų ir kartu prisidėti prie tvarumo puoselėjimo.
Ši išvyka paliko daug įspūdžių – nuo prasmingų diskusijų apie vertybes iki kūrybinio džiaugsmo. Tai dar vienas įrodymas, kad mokymasis gali būti gyvas, įdomus ir įkvepiantis. Grįžome praturtėję ne tik naujomis žiniomis, bet ir patirtimis, kurios dar ilgai išliks atmintyje.
Antrokai VI „Bitute pilkoji” šventėje
Jau kelintus metus iš eilės mūsų mokyklos pradinukai dalyvauja vaikų šokių šventėje „Bitute pilkoji“. Šiemet ji vyko balandžio 24 dieną ir subūrė gausų būrį šokančių bitučių atvykusių iš Seinų, Suvalkų, Vidugirių ir Šiaulių. Šių metų renginys buvo skirtas Kanklių metams paminėti. Vaikai turėjo galimybę
susipažinti su kanklėmis ir jų autentišku skambėsiu. Šventėje mokiniai ne tik parodė išmoktus šokius, bet ir dalyvavo mankštelėje, žaidė folklorinius žaidimus, bendravo su kitais.
VII a ir VII b klasių mokinių išvyka į Seinus
Balandžio 20 dieną VII a ir VII b klasių mokiniai kartu su mokytojomis Dalia Makauskiene ir Onute Vazneliene dalyvavo pažintinėje išvykoje į Seinus. Tai buvo puiki pamoka ne klasėje, leidusi mokiniams gyvai prisiliesti prie istorijos, kultūros ir paveldo.
Išvykos metu aplankėme įspūdingą Seinų baziliką bei pagerbėme lietuvių poeto ir vyskupo Antano Baranausko atminimą prie jo kapo. Minint Seinų kunigų seminarijos įkūrimo 200 metų jubiliejų, mokytoja Onutė įdomiai ir tiksliai papasakojo jos įkūrimo svarbą, tikslus, reikšmę ir istoriją. Dar kartą pamatėme, kaip ši vieta atrodo šiandien, visai iš arti.
Vėliau vykome į Seinų ir Berznyko kapines, kur palaidoti Lietuvos kariai, žuvę 1919–1920 metais. Ten uždegėme žvakutes, pagerbėme jų atminimą ir auką dėl tėvynės.
Stabtelėjome prie Kazimiero Rakūno Markausko kapo. Sudėtingas šio žmogaus gyvenimo kelias. Kartu su kitais 46 Lietuvos inteligentais buvo kalinamas Štuthofo koncentracijos stovykloje – vienoje žiauriausių nacistinės Vokietijos koncentracijos stovyklų. Po karo apsigyveno mūsų krašte ir veikė bendruomenės labui. Kazimieras Rakūnas Markauskas patyrė tikrą pragarą žemėje, bet meilė lietuvių kalbai, kultūrai ir žmonėms leido iškęsti žiauriausius sunkumus.
Išvyka praturtino mūsų žinias, sustiprino tautiškumą ir leido geriau suprasti istorijos svarbą.










