Mieli mokiniai, tėveliai, mokytojai,
Kviečiame į 2022/ 2023 mokslo metų pradžios šventę, kuri vyks rugsėjo 1 dieną 9.00 val. mokyklos sporto salėje
Pamokų tvarkaraštis 2022/2023 mokslo metams
Kelionė i Pščelnyką
Šių metų antrąjį liepos savaitgalį praleidome Pščelnyke, prie Stepono Dariaus ir Stasio Girėno paminklo. Buvo minimos 89-osios jų žūties metinės. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasadorius Eduardas Borisovas, Europos Parlamento, Lenkijos Respublikos Seimo bei Myslibožo valdžios atstovai, delegacijos iš Lietuvos. Mūsų mokyklos mokiniai šv. Mišių metu skaitė skaitinius, garbingai stovėjo prie mokyklos vėliavos, padėjo gėlių prie žuvusiųjų lakūnų paminklo. Pasibaigus apeigoms, vyko vaišės. Ir taip susiruošėme į kelionę namų link.
Išvyką į Šiurpilus
Birželio 22 dieną mūsų mokyklos direktorius aštuntokams surengė išvyką į Šiurpilus. Kaip džiugu, jog mūsų vadovas pasistengė, kad vyriausieji palikdami mokyklos gretas neužmirštų savo šaknų ir visam laikui žinotų, kad mes baltai, jotvingių palikuonys. Lietuviams Šiurpilis iki šiol išlikęs kaip baltų stiprybės simbolis.
Mokiniai pasigrožėjo Šiurpilio gamta, o direktorius pateikė vertingos informacijos apie piliakalnį. Pasakojo, kad paskutinis mūšis su kryžiuočiais čia vyko 1283 m. Beveik aštuonis mėnesius priešai laikė apsupę pilį, kurioje kartu su bendražygiais kovojo ir jų vadas. Kryžiuočiai į šią pilį įsiveržė tik tada, kai baigiantis vasarai jiems pavyko prikalbinti keletą vietos gyventojų parodyti slaptus takus į pilį. Jais nusigavę priešai išžudė visus pilies gynėjus, o pačią pilį sudegino. Šiurpilio piliakalnis – tai labai aukšta kalva, su pilies aikštele, apjuosta žemės ir akmenų pylimo. Mokiniai žavėjosi plačiais apylinkių vaizdais, įsiterpusiais tarp keturių ežerų. Pabaigai apsilankė muziejuje, kur apžiūrėjo du filmukus apie Šiurpilio piliakalnį, įrašytus pasakojimus apie jotvingių gyvenimą, apžiūrėjo muziejinę ekspoziciją.
Šauni diena, puikūs išgyvenimai, gražūs prisiminimai…
Mokyklos šventė 2022
Kas buvo vakar, rytoj gali ir nebebūti. Todėl vertinti šiandieną yra be galo svarbu. Gyvenimas, gamta, žmonės – viskas keičiasi dažniau ir greičiau nei mes norėtume arba spėjame susigaudyti. Mes irgi keičiamės, norim to ar ne. Praėjusieji metai ir nuotolinis mokymasis ypač išvargino. Jie išties buvo sunkūs, kupini iššūkių, atnešė daug nerimo, neaiškumų ir baimės. Todėl birželio 15-oji diena Punsko Dariaus ir Girėno mokykloje prasidėjo džiaugsmingai. Su plačiais šypsniais veiduose, kupini optimizmo ir naujų vilčių, visa mokyklos bendruomenė skubėjome į Punsko lietuvių kultūros namus, kad bendrai švęstume tradicinę Mokyklos šventę.
Pradžioje iškilmingai įnešta mokyklos vėliava. Sveikinimo žodį tarė direktorius Jonas Vydra, kuris pasveikino mokytojus, mokyklos darbuotojus, mokinius, tėvelius bei atvykusius svečius.
Po oficialiosios dalies, scenoje išvydome mūsų mokinukus…
Prieš lygiai šešis šimtus metų Sūduvos kraštas Melno taikos sutartimi buvo visam laikui prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Minint šią svarbią progą, 2022-ieji paskelbti Sūduvos metais. Punsko mokyklos bendruomenė nusikėlė į šį, savo kultūra ir turtingu kraštovaizdžiu, Pietvakarinėse Lietuvos žemių erdvėse plytintį nuostabaus gamtos grožio, turtingos istorijos, kultūros ir gilaus dvasinio paveldo kraštą Sūduvą. Etnonimas Sūduva, į pasaulio istoriją įrašytas II amžiuje, yra stebinantis perlas Lietuvos istorijos karūnoje. Amžiams slenkant taip buvo lemta, kad dabar į Lietuvos valstybės teritoriją pateko tik dalis istorinių Sūduvos žemių.
Ar žinojote, kad gamtiniu atžvilgiu Punskas ir Seinų kraštas yra Sūduvos aukštumos pietinėje dalyje ir Suvalkijos ežeryno rytinėje dalyje? Į šiuos klausimus galima buvo rasti atsakymus šventės metu.
Sūduva – išmintinga ir galinga ne tik istorija, bet ir žmonėmis. Sūduvos kraštas kūrėsi, stiprėjo, keitė pasaulį ir stiprino pamatus Lietuvai dainomis, eilėmis, šokiu ir nuostabia gamta.
Mokiniai priminė, kad anot istorikų ir etnologų, Sūduvos krašto žmonės turi giliai įsišaknijusias vaišingumo tradicijas. Kadangi šiame krašte buvo geros, derlingos žemės, be jokios abejonės jos davė, ypač darbštiems žmonėms, ir savojo gėrio. Žmonės užsiaugindavo grūdų, daržovių, prisižiūrėdavo gyvulius. Gamtos turtais apdovanotame krašte net valstiečių maistas savo kokybe ir įvairove išsiskyrė iš visų kitų Lietuvos regionų.
Gyventojai taip pat labai vertino ir didžiavosi vietiniuose soduose užaugintomis gėrybėmis, kuriomis palepindavo savo svečius. Vasarą buvo itin populiaru juos vaišinti šviežiomis žemuogėmis, mėlynėmis. Kita uoga itin vertinta Sūduvos krašte – vyšnia.
Sūduva akį patraukia tankiais miškais, paslaptingais šilais, kur pavėsį randa pilkasis kiškis, baisus vilkas ir gudri lapė…
Vyresnieji mokiniai priminė, kad 2022-ieji taip pat paskelbti Lietuvos krepšinio šimtmečio metais. Ypač mūsų mokyklos bendruomenei ši sporto šaka numylėta… Žmonėms krepšinis patinka dėl daugybės priežasčių. Vieni mėgsta azartą ir adrenaliną, kuris juos užplūsta tuomet, kai jie serga už savo mėgstamą krepšinio komandą. Kiti jaučia pareigą palaikyti savo šalies rinktinę svarbiausių krepšinio čempionatų metu. Dar kitiems – tai yra gyvenimo būdas ar net tikrų tikriausia aistra.
O kadangi krepšinis Lietuvoje yra priskiriamas antrajai religijai, patys dažnai panyrame į šią sporto šakos sūkurį ir mums čia būna taip gera…
Prisiminėme, kad pirmosios oficialios vyrų krepšinio varžybos įvyko 1922 m. balandžio 23 d. Kaune. Įdomybė, kad pirmosios krepšinį Lietuvoje, atrodo, ėmė žaisti moterys. Jos žaidė pagal vokiečių, o ne pagal JAV taisykles.
Krepšinio, kaip sporto šakos, istorija, pergalės, pralaimėjimai svarbūs ne tik sportininkams ir jų treneriams. Krepšinis yra Lietuvos identiteto dalis. Jis yra vertinamas kaip visuomenę vienijantis reiškinys, atnešęs didžias pergales ir skaudžius pralaimėjimus, kurie suteikia įkvėpimo kurti ateitį.
Garsiausia visų laikų Lietuvos krepšinio komanda yra Kauno „Žalgiris“, įkurta 1944 metais Kaune. „Žalgirio“ sąskaitoje daugybė titulų.
Mokinukai leido panirti į krepšinio pasaulį. Trečiokas scenoje, kaip tikras krepšininkas padeklamavo eilėraštį, o kiti sudainavo „Tris milijonus“ ir tuo patvirtino, kad krepšinis – tai ir mūsų lietuviško kampelio saviveiklos forma. „Nors neturime čia profesionalių trenerių, didelių sporto salių, tačiau kiekvienais metais suburiamos vaikų ir jaunimo krepšinio komandos. Vėliau jaunimas, tapęs vyresnio amžiaus žaidėjais, talkina rengiant turnyrus, patys dalyvauja ir organizuoja krepšinio susitikimus.“ Suprantama, kad esant tokių entuziastų, krepšinis Punsko padangėje dar gyvuos ilgai.
Prisimindami, kad esam laisva, garbinga ir vieninga tauta, mes, Punsko mokyklos mokiniai ir mokytojai, su didžia pagarba, Mokyklos dienos šventę paskyrėme būtent Lietuvos krepšiniui ir Sūduvai – beribiam kraštui, kuris mus nuolat pasitinka, nuramina ir paguodžia.
Juk šioje Žemėje mes gimėme ir užaugome. Čia giliai įleidžiame šaknis, atiduodame tai, ką gali duoti kiekvienas lietuvis. Mūsų mokinukai savo energija, vikrumu ir talentu parodė, kad Gamta – tai mūsų namai ir visa tai galime pajusti tik Sūduvos krašto grožyje… Žalios spalvos atspalvių gausybė, tyrojo vandens gaiva ir užburiantys kraštovaizdžiai – Lietuvos gamtos dovanos mums – žmonėms, rodos, neišsemiamos.
Meninės programėlės metu širdis virpino jaudinančio dainos „Vasaros naktys“, „Tu vėjo paklausk“ bei jausmingi aštuntokų šokiai.
Lietuva – mūsų Tėvynė. Tai scenoje mes dar kartą įrodėme… Renginį vainikavo bendra daina „Baltas paukštis“, surinkusi ir įprasminusi pačius brangiausius mums visiems žodžius. Kaip gera, kai mes vėl visi kartu. Susikibę už rankų, su laimingu žvilgsniu ir tauria širdimi. Džiaukimės trumpa minute, skubančia akimirka, mylėkime artimą, svajokime, siekime užsibrėžtų tikslų…
„ Kol dar lelijos ežere, kol dar virš upių kyla rūkas…“ Lai baltas paukštis ties galingus sparnus ir saugos, lydės mus kiekvieną dieną, žadėdamas vis geresnį rytojų…
O Mokyklos diena yra tikra bendrumo šventė, todėl mūsų direktorius pabaigai visus pakvietė bendrai nuotraukai.
Dėkojame LKN direktorei Astai Pečiulienei ir visiems darbuotojams už prieglaudą ir kantrybę Punsko lietuvių kultūros namuose.
Dalia Makauskienė
Kultūros pasas
Birželio 10 dieną, mūsų mokyklos aštuntokai bei VII b klasės mokiniai išvykome į Lazdijų viešąją biblioteką. Važiuodami autobusu visi dainavome, nes jau žinojome, kad laukia mūsų įdomi, įspūdinga diena. Taip ir buvo… Dalyvavome labai įdomiuose užsiėmimuose. Buvome padalinti į 3 grupes. Pirma grupė „šėlo“ viktorinoje. Spėliojome filmų ir dainų pavadinimus. Taip pat minėme mįsles. Buvo labai smagu. Šią viktoriną laimėjo ,,Pupų” komanda.
Antroji grupė dalyvavo užsiėmimuose „Senasis knygrišystės amatas“. Naudodamiesi tradicinėmis ir inovatyviomis knygrišystės priemonėmis, įrankiais ir technologijomis, natūraliomis medžiagomis (popierius, drobė, linas, oda ir kt.), išmokome rankomis rišti knygas. Tokiu būdu pažinome knygos atsiradimo procesus ir įgyvendinimo etapus. Susipažinome su knygos struktūra, įrišimo procesais. Praktinių užsiėmimų metu mokiniai odoje spausdami ornamentus, galėjo papuošti viršelį ir prie jo prisiuvę lanką, pasigaminti nedidelę suvenyrinę užrašų knygelę. Įrašyti ranka žodžiai jau tapo rankraštine knyga. Taigi, įdomiausia tai, kad patys pasigaminome odines knygeles ir skirtukus iš Jogailos laikų.
Trečioji grupė kūrė savo išgalvotus daiktus ir spausdino 3D spausdintuvu. Moksleiviai susipažino su 3D spausdintuvo galimybėmis ir jo pritaikymu. Įgijo žinių apie 3D spausdinimą ir pagrindinę jos terminologiją, supratimą, kokie yra 3D spausdinimo privalumai bei apribojimai skirtingose panaudojimo srityse. Vedančioji papasakojo apie proceso etapus, norint gauti objektą naudojant 3D spausdinimo technologiją. Taigi kiekvienas galėjo projektuoti, ką tiktai nori. Vieni kūrė namelius, kiti žvėrelius ir t.t. Sukurtus ir išsispausdintus darbus galima buvo pasiimti namo.
Visi užsiėmimai buvo labai įdomūs, todėl išėjome su plačiais šypsniais veiduose. Siūlome ir jums ten nuvažiuoti, ypač dėl to, kad galima pasinaudoti Kultūros pasu. Iš tiesų, tokių užsiėmimų dėka stiprinamas kultūrinis mokinių sąmoningumas, bendrosios meninės – kultūrinės kompetencijos, reikalingos savarankiškai ir aktyviai dalyvauti meninėje kūryboje ir šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.
Inesa Nevulytė
VII b klasė
XI Konstantino Savicko berniukų krepšinio turnyras
Birželio 10 dieną mūsų mokykloje vyko XI Konstantino Savicko berniukų krepšinio turnyras. Susitiko keturios komandos: Lazdijų Sporto Centro, Balstogės klubo „Akademia Młode Żubry”, Seinų „ Žiburio” ir Punsko Dariaus ir Girėno mokyklos komandos. Atkakliai kovoję punskiečiai laimėjo visus susitikimus: Balstogę įveikė 74:6, Lazdijus 68:22, Seinus 53:32. Antrą vietą užėmė Seinų „Žiburio” krepšininkai, treti liko Lazdijai ir ketvirta vieta atiteko Balstogės komandai. Punsko komandai vadovavo mok. Birutė Grigutienė.
Išvyka į Marijampolę
Š.m. birželio 2 dieną Ia ir Ib klasės mokiniai dalyvavo Marijampolės kraštotyros muziejaus organizuojamuose kūrybingumo ir integralinio pobūdžio,,Molinukas- mano žaisliukas“ užsiėmimuose. Jų metu vaikai analizavo savo gyvenamąją aplinką, aptarė dabartines vaikų pareigas ir laisvalaikį bei susipažino su vaikų darbais ir žaidimais senovėje. Mokiniai apžiūrėjo muziejuje saugomų molinių žaisliukų kopijas, nagrinėjo jų išvaizdą, kūno dalis. Po to vaikai vaizdavo įvairias gyvūnų kūno pozas, emocijas ir charakterį.Visa tai padėjo vaikams vėlesnėje veikloje. Edukacinėje klasėje mokiniai pasinėrė į tikrą kūrybinį nuotykį. Jie įgijo skulptūrinės lipdybos iš molio pagrindų, formavo ir jungė atskiras gyvūnų detales ir konstruavo žaisliuką- molinuką. Pirmokams ši veikla labai patiko. Jų nuostabūs darbeliai papuošė klasę.
Poezijos pavasaris 2022
16-ąjį gegužės pirmadienį mūsų mokykloje apsilankė poetas, muzikas, kompozitorius ir režisierius Vytautas V. Landsbergis. Kartu su klasės draugais ir mokytojomis sukūrėme trumpą spektakliuką. Pavaizdavome V. V. Landsbergio knygos „Berniukas ir žuvėdros“ veikėjus. Susitikimas buvo laisvos formos, prisėdome prie stalų, draugės pavaišino arbata. Džiugu, kad kartu su mumis buvo ir mūsų gerbiamas mokyklos direktorius Jonas Vydra. Poetas papasakojo apie savo pomėgius, darbus ir bendrai sukūrėme trumpą filmą. Aktoriais tapome mes patys. Labai man patiko ši pamoka ir V. V. Landsbergio asmenybė. Pabendravom ir susidraugavom. Niekada nepamiršiu šio išgyvenimo. Prieš susitikimą, bibliotekoje pakabinome mandalų, paruošėme šio poeto knygų parodą. Kai kurias net perskaitėme, bet labiausiai susikaupėme ties „Berniuku ir žuvėdromis“. Vakare dalyvavau Vytauto V. Landsbergio „koncerte“ Punsko lietuvių kultūros namuose. Poetas pagrojo, padainavo ir rodė du filmus.
Laisvė Jurkiūnaitė
Kaip žinia, Poezijos pavasaris – Lietuvos rašytojų sąjungos ir Rašytojų klubo organizuojamas kasmetinis tarptautinis poezijos festivalis. Gegužės 17 dieną, 9.00 val. Punsko Dariaus ir Girėno mokyklos bei Kovo 11-osios licėjaus moksleiviams vyko Poezijos skaitymai. Mokyklos svetainėje savo kūrybą skaitė atvykę svečiai: Gintaras Grajauskas, Vytautas V. Landsbergis, Kornelijus Platelis bei mūsų krašto poetas Sigitas Birgelis.
XXXI vaikų teatrų festivalis „Raganė“
Laumė ragana gauruota,
Apsižergus ilgą šluotą,
Mūsų kraštuose skrajojo
Ir vaidinimų ieškojo…
Ir… ta ragana, atskridusi į mūsų mokykloją, pamatė besidarbuojančius pirmokus, kurie statė vaidinimą. Jiems įteikė kvietimą į gegužės 18 dieną Seinuose vyksiantį XXXI vaikų teatrų festivalį „Raganė“.
Pirmokėliai paruošė žaismingą ir pamokantį spektaklį „ Zuikių mokyklėlė“ pagal E. Mieželaičio eiliuotą pasaką „Zuikis Puikis“. Festivalyje dalyvavo septynios teatro grupės, jų tarpe Seinų, Suvalkų, Vidugirių bei Punsko mokyklų, bei Punsko kultūros namų teatralai.
Mūsų pirmokai, kaip ir Zuikis Puikis, labai judrūs, daug kuo besidomintys, smalsūs, todėl savo grupę pavadino „Smalsuoliai“.
Spektaklyje vaikai parodė ne tik savo aktorinius sugebėjimus. Jie puikiai šoko ir dainavo, už ką susilaukė šiltų plojimų.
Mokinukai apie savo spektakliuką buvo atlikę dailės darbelių. Komisija, iš visų pateiktų, išrinko tris gražiausius. I vietos laimėtoja tapo mūsų „Smalsuolių“ grupės, Ia klasės mokinukė Emilija Grigutytė. Iš festvalio nieks negįžo tuščiomis. Visi dalyviai ir mokytojai buvo skaniai pamaitinti ir apdovanoti.
Dėkojam Raganei už pakvietimą!
