Sausio 14 dieną mokyklos svetainėje vyko jauki ir prasminga šventė, skirta pagerbti močiutes ir senelius. Renginį surengė IV a ir IV b klasių mokiniai.
Šventė prasidėjo šiltais mokinių sveikinimais, kurie iš karto sukūrė artimą ir nuoširdžią atmosferą. Vaikai dėkojo seneliams už meilę, rūpestį, kantrybę, pasakas ir gyvenimo išmintį, lydinčią juos nuo pat vaikystės. Skambėjo jausmingos eilės apie močiutės švelnumą, megztas pirštines, slaptą kamarėlę su uogiene, senelio stiprias rankas ir pasakojimus, kurie ugdo, ramina ir įkvepia.
Renginio programą paįvairino šokis ir dainos. „Senelio armonika“ paragino salėje esančius senelius dainuoti kartu. Daug šypsenų sukėlė ir žaisminga inscenizuota pasaka-dialogas, priminusi senąsias liaudies pasakas ir parodžiusi, kokią svarbią vietą jos užima šeimos tradicijose bei kartų ryšyje.
Mokiniai dalijosi asmeniniais pasakojimais apie savo močiutes ir senelius – jų darbus, pomėgius, kasdienius rūpesčius ir didelę širdį. Seneliai buvo įvardijami kaip išmintingi patarėjai ir tikri gyvenimo mokytojai.
Renginį vainikavo linksma daina „Aš nemoku“, kurią atlikdami mokiniai grojo pianinu, armonika, gitara ir smuiku, bei vaikų ištarti padėkos žodžiai: „Mes jus labai mylime! Ačiū, kad esate su mumis!“ Po pasirodymo vaikai įteikė seneliams savo rankų darbo širdeles ir kartu bendravo prie vaišių stalo. Šventė paliko daug šiltų emocijų, šypsenų ir dar kartą patvirtino, kad senelių ir anūkų ryšys yra ypatinga vertybė, stiprinanti šeimą ir bendruomenę.
Sausio 14 dieną prie Punios ežero vyko edukacinis susitikimas su gaisrininkais, kuriame
dalyvavo V-VIII klasių mokiniai kartu su mokytojais. Susitikimo metu mokiniai buvo
mokomi, kaip saugiai ir protingai elgtis įlūžus ledui, kaip išvengti pavojingų situacijų bei
padėti sau ir kitiems. Gaisrininkai ne tik pasakojo, bet ir praktiškai pademonstravo bei
pavaizdavo įvairias situacijas, suteikdami vertingų žinių apie saugų elgesį žiemos metu.
1991 metų sausio 13-oji yra didžiausia XX a. Lietuvos visuomenės susitelkimo ir solidarumo pergalė, pasiekta ginant laisvės idėją, žmogaus orumą ir kitas pamatines demokratijos vertybes. Ši pergalė buvo tarsi laisvės liepsnos tiltas, įtvirtinęs teisę kurti laisvą, demokratišką gyvenimą ne tik Vilniuje ir visoje Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei kitose byrančios Sovietų Sąjungos vietose.
Mūsų mokyklos VI a klasės mokiniai paminėjo šių įvykių 35-metį. Visiems susirinkusiems priminė, kad „Už mūsų laisvę buvo užmokėta brangiai. Tai buvo nepaprasta naktis, liūdesio rūstybės naktis. Beginkliai žmonės savo kūnais gynė tautos laisvę. Gynė iš visos širdies, tačiau krito nuo kulkų ar po rusų tankų vikšrais. Sužibusios žvakelės languose, mūsų rankose, uždegtas laužas tereiškia pagarbą tiems, kas ant laisvės aukuro sudėjo savo gyvybes“.
Š. m. sausio 9 dieną Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos savivaldos moksleiviai nuvyko į Marijampolės vaikų globos namus – meilės, rūpesčio ir iššūkių persmelktą vietą, kurioje likimo nuskriausti vaikai randa užuovėją, šeimą ir galimybę kurti geresnę ateitį. Čia atvykę susitikome su šių namų direktore Odeta Šteinienė ir gyvenančiais vaikučiais. Pasak direktorės, Vaiko tėviškės namų įkūrėjas monsinjoras Vytautas Kazlauskas, grįžęs iš Italijos, norėjo beglobiams vaikams duoti tai, kas žmogui yra brangiausia ir ko jie, dar būdami vaikai, yra netekę – ne tik motinišką šilumą, šeimą ir namus, bet ir tėviškę, kurią jie galėtų pamilti, turėtų į kur sugrįžti.
Globos namų vizija buvo sukurti šeimynų modelį, kuriame vaikai gyventų jaukiuose nameliuose po 8-9, jaustųsi reikalingi, mylimi ir saugūs. Šeimynas prižiūrėjo vadinamosios „mamytės“ ir „tetos“.
Labdaros akciją pradėjome vykdyti jau praėjusiais 2025 metais. Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos savivaldos moksleiviai rengė rinkliavą Marijampolės vaikų namams ir Seinų šunelių prieglaudai. Kepėme karštus sumuštinius ir saldžius skanėstus. Širdingai dėkoju moksleiviams, kurie darbavosi, nepagailėjo nei noro, nei jėgų. Darbavosi ne tik nuo pat ryto, bet gaminius kepė iki vėlyvo vakaro.
Kiek nors paraginau socialiniuose tinklapiuose ir mūsų visuomenę. Rinkliavai prisidėjo ne tik savivaldos vaikai, bet ir VII b klasės tėveliai, o taip pat ir kiti. Justyna Butanowicz paaukojo visą dėžę batų ir drabužių vaikams, o Lida Savickienė papuošalų. Nuoširdžiausius padėkos žodžius skiriame Gražinai Cirušienei, kuri vaikams padovanojo dėžę šokoladų, saldainių bei Reginai Pykienei už jos skanumynus.
Gerumas ir jautrumas plaka jų širdyse. Ir mūsų taip pat. Esame jautrūs kitiems, ne tik nelaimei ištikus. Gėris visada grįžta. Tai ir tą gėrį dalinkite kitiems, ne tik reikalaujantiems paramos, bet ir kiekvienam, kurį sutiksime savo kelyje.
Vida Uzdilienė
Gruodžio 19 dieną mokyklos bendruomenė susibūrė tarsi viena širdis, vienoje bendroje
kelionėje. Klausėmės Antoine’o de Saint-Exupéry žodžių, primenančių, kaip svarbu pasaulį
matyti širdimi. Įsiklausėme į Šventojo Rašto ramybę ir viltį, žadančią rytojų. Mus palietė
popiežiaus Benedikto XVI išmintis, kviečianti stabtelėti ir pažvelgti giliau į save bei aplinką.
Skambėjo Bernardo Brazdžionio eilės – šviesios, pakylėjančios, nešančios džiaugsmą ir
tautinę stiprybę. Taip pat girdėjome publicistų Baltrukevičiaus ir Millerio tekstus,
skatinančius mąstyti, suprasti ir jausti atsakomybę už pasaulį, kuriame gyvename.
Šventinį susitikimą prasmingai vainikavo mokyklos direktoriaus tartas žodis, kvietęs
bendrystei, susitelkimui ir tikėjimui prasmingu rytojumi.
Visi šie balsai susiliejo į vieną jaukų, šventinį skambesį, primenantį, kad Kalėdos – tai metas,
kai esame kviečiami į gerumą, artumą ir nuoširdų rūpestį vieni kitais.
Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie šio prasmingo renginio. Ačiū
mokytojui Tomui, kuris šiemet maišė ne idėjas stiklainyje, o svajones debesyse – ir iš jų gimė
netikėta, šviesi kalėdinė staigmena mums visiems.
Ypatingą padėką tariame mūsų mokiniams – už jautrumą, kūrybiškumą, pastangas ir gebėjimą
dalintis šviesa su visa mokyklos bendruomene. Jūsų indėlis pavertė šią dieną tikra širdžių
švente.
„Klasės išėjimas“ tai Lenkijos vyriausybės programa, kurios tikslas yra paįvairinti mokinių pamokas, mokantis dalykų už mokyklos ribų, t. y. muziejuose, kultūros institucijose ir naujoviškuose edukacijos centruose. Išvykos ne tik integruoja moksleivius, bet, visų pirma, vysto jų susidomėjimą pasauliu, socialines kompetencijas ir kūrybiškumą.
Programa atitinka mokymo programinius pagrindus ir palaiko mokyklas organizuoti trumpas, vienos dienos edukacines išvykas Lenkijoje
Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos 212 mokinių ir 19 mokytojų turėjo galimybę sudalyvauti projekte, kuris plačiai mokyklos bendruomenei leido žiniomis dalintis ne klasėse ir ne mokyklos kieme, o už švietimo įstaigos ribų: Punsko „Senosios klebonijos“ muziejuje, Juozo Vainos etnografiniame muziejuje bei Jotvingių ir Prūsų gyvenvietėje Ožkiniuose. Vėliau visi bendrai turėjo edukacinius užsiėmimus pas Punsko krašto etnografę Aldoną Vaicekauskienę, kuomet imtasi sodo elementų ruošimo. Pabrėžtina, kad šios netolimos išvykos skatino mokinius kitokiu būdu savintis istorinę, kultūrinę ir krašto paveldo informaciją.
Gruodžio 8 dieną aštuntokai išvyko į Balstogę. Tetianos Galitsinos Smėlio teatre stebėjome Čarlzo Dikenso „Kalėdų giesmę“. Tai labai šiuolaikiška šio kūrinio interpretacija. Čia panaudoti šviesos efektai, tapymas smėliu.
Pagrindinis veikėjas Skrudžas nemato jokios prasmės džiaugtis Kalėdomis. Ypatingą Kūčių vakarą kietaširdis turtuolis gauna nepaprastą ir šiurpią dovaną – kelionę po praeities, dabarties ir ateities Kalėdas. Tai pakeičia jį visiems laikams – atveria akis ir širdį, padaro geresniu žmogumi.
Spektaklis sužadino mumyse šventinę nuotaiką. Supratome, kaip svarbu padėti kitiems, būti geresniais. Tampame turtingesni, kai gerumu ir meile dalijamės su kitais.
Gruodžio 4 d. IV a klasė lankėsi Kaune. Kelionė buvo kupina įspūdžių, naujų patirčių ir pažintinių veiklų.
Pirmiausia aplankėme Vytauto Didžiojo karo muziejų, kur mokiniai keliavo per skirtingus istorijos laikotarpius – nuo akmens amžiaus iki šių dienų. Ypatingą susidomėjimą sukėlė viduramžių karybos ekspozicija: mokiniai turėjo progą pamatyti, kokiais ginklais lietuvių kariai kovėsi su kryžiuočiais ir kalavijuočiais, o taip pat sužinojo, kaip buvo pasiekta pergalė Žalgirio mūšyje. Berniukus ypač sudomino ginklų ir šarvų kolekcijos, o mergaitės daugiau laiko praleido prie vitrinų su senoviniais papuošalais ir buities rakandais.
Didelį įspūdį paliko ekspozicija, skirta Stepanui Dariui ir Stasiui Girėnui. Visi mokiniai žinojo legendinio skrydžio istoriją, o dabar turėjo galimybę iš arti pamatyti tikrąsias „Lituanicos“ nuolaužas, lakūnų asmeninius daiktus ir sužinoti daugiau apie pasiruošimą skrydžiui bei tragedijos priežastis. Muziejaus pasakojimas padėjo geriau suprasti, kokią drąsą ir ryžtą turėjo šie Lietuvos didvyriai, pasiryžę perskristi Atlantą, kad garsintų savo šalį.
Susipažinome ir su aviacijos kūrėjo Antano Gustaičio veikla. Jo ANBO lėktuvai, eksponuojami muziejuje, buvo žinomi ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Mokiniai sužinojo, kad trumpinys ANBO reiškia frazę „Antanas nori būti ore“, atspindinčią konstruktoriaus aistrą skraidymui.
Prie muziejaus aplankėme knygnešių sienelę, kur įamžintas ir mūsų kraštietis knygnešys Vincas Markevičius. Taip pat pabuvome prie Laisvės paminklo.
Vėliau pasivaikščiojome šventiškai pasipuošusia Kauno Laisvės alėja, kurios eglutės, girliandų ir vitrinos kūrė jaukią kalėdinę nuotaiką.
Kita ekskursijos stotelė buvo Mokslo sala – pirmasis Lietuvoje mokslo ir inovacijų populiarinimo centras. Čia veikia 140 objektų talpinanti ekspozicija, modernus planetariumas ir STEAM laboratorijos. Mūsų klasė dalyvavo kultūros paso programoje „Išmanaus miesto laboratorija: Holografinės skulptūros“.
Užsiėmimo metu mokiniai kūrė 3D holografines skulptūrų projekcijas, jungdami mokslą, meną ir inovatyvias technologijas. Kūrybinis procesas buvo įtraukiantis ir smagus – rezultatai nustebino ir nudžiugino pačius kūrėjus.
Ekskursiją užbaigėme aplankydami Kalėdų eglę Rotušės aikštėje – įspūdingą, šventinę ir kupiną kalėdinės nuotaikos.
Kelionė į Kauną buvo ne tik pažintinė, bet ir įkvepianti: mokiniai sužinojo daug naujo apie Lietuvos istoriją, technikos raidą ir šiuolaikines technologijas, kartu patirdami daug gražių ir įsimintinų akimirkų.
Mokinius globojo auklėtoja Onute Vaznelienė ir mokytoja Birutė Venslauskienė
