Pėsčiųjų žygis Marijampolės, Trakiškių, Igliškėlių, Varnabūdės miško takais.
Tai buvo antradienis. Birželio 18 diena. Vidurdieniu su savo klase išvykome į Marijampolę, kur prasidėjo žygis. Visi dalyviai susirinko J. Basanavičiaus aikštėje. Žygio metu su draugėmis kalbėjomės, dainavome ir smagiai leidome laiką. Kas kiek laiko daromos buvo kelių minučių pertraukos pailsėti ir ko nors užkąsti. 16:00 val. sustojome Varnabūdės girioje. Ten mūsų laukė girininkas, kuris papasakojo apie miško įdomybes. Po kelių ilgų ėjimo valandų pamatėme Yglos ežerą – žygio pabaigą. Pavargę, bet su džiaugsmo ašaromis akyse, pribėgome iki stalo ir atsisėdome. Tai buvo nuostabus jausmas pagaliau prisėsti, įveikus 30 km nuotolį. Organizatoriai pavaišino mus pietumis ir kitais skanėstais. Labai džiaugiuosi, kad galėjau dalyvauti tokiame renginyje ir išbandyti savo jėgas.
Sonata Zimnickaitė, VI b kl. mokinė
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės vizitas mūsų mokykloje
Profilaktinė programa – „Laikyk formą“
2024/2025 mokslo metais mokykloje buvo vykdoma profilaktinė programa „Laikyk formą”. Dalyvavo VIII a klasės mokiniai.
Aštuntokai užpildė anketas ir pagal jų rezultatus sukūrė darbo planą. Mokiniams labai parūpo pagerinti savo gyvenimo būdą siekiant geresnio sveikatingumo.
Tuo tikslu dalyvavo „Pavasario žaidimuose“, ruošė sveikus patiekalus, organizavo krepšinio turnyrą, sukūrė šokį Mokslo metų užbaigimo bei Mokyklos šventės proga, susitiko su dietologe mgr. Rasa Žukauskiene, iškeliavo į Karkonošių kalnus pasiekti Sniežkos viršūnę, dalyvavo konkurse „3majmy formę“ ir sukūrė žaidimus.
Visos šios veiklos jaunimui sukėlė neapsakomą džiaugsmą bei pasitikėjimo savimi jausmą. Pabaigai visi priėjo išvados, kad tai kaip jaunimas atrodo bei jaučiasi, priklauso nuo jų pačių.
Programos organizatorius – Seinų sanitarinė-epidemiologinė tarnyba.
„Atminties neištremsi“ – Gedulo ir vilties dienos minėjimai
„Atminties neištremsi“ – Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) vykdoma pilietinė istorinės atminties išsaugojimo akcija, kasmet birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, kviečianti įprasminti nuo sovietų represijų nukentėjusių tremtinių bei politinių kalinių gyvenimus. Pagrindinė iniciatyvos dalis – nepertraukiami tremtinių ir politinių kalinių vardų, pavardžių ir likimų skaitymai, vykstantys visą parą, kol perskaitomas paskutinis knygoje įrašytas likimas.
„Idėja kilo 2016 metais, minint 75-ąsias masinių trėmimų pradžios metines. Tuomet ši akcija buvo projekto „Misija Sibiras“ – jaunimo ekspedicijų į tremties vietas – dalis. Kai „Misija Sibiras“ baigė savo veiklą, iniciatyva „Atminties neištremsi“ tapo savarankišku būdu saugoti istorinę atmintį. Ji įgijo naują prasmę ir tapo galingu liudijimu, kad mūsų istorinė atmintis gyva tol, kol ją puoselėjame“ – sakė LiJOT prezidentas U. Masi.
Siekiant skleisti bei ugdyti pilietiškumą nuo mažų dienų, 214-oje šalies ir užsienio mokyklų buvo vedamos specialios pamokos, per kurias mokiniai žiūrėjo edukacinius vaizdo įrašus, skaitė ištraukas apie gyvenimą tremtyje, atliko įvairias praktines užduotis. Šiemet projekte dalyvavo Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos V, VII ir VIII klasių moksleiviai. Irmina Makauskaitė papasakojo savo šeimos tremtinių skaudžius išgyvenimus ir likimą. Tai puiki erdvė ir galimybė jaunos kartos atstovams pasidomėti, prakalbinti, atgaivinti ir gyvai liudyti savo šeimos, mūsų krašto ir tautos istorinę patirtį.
(Parengta pagal LRT.lt)
Mokyklos šventė
Šių metų birželio 13 dieną Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinėje mokykloje vyko išskirtinis renginys – šventė, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybai ir pasaulėjautai. Tačiau tai buvo ne tik mokinių pasirodymų pynė. Tai buvo gyvas, jaudinantis bandymas įžengti į pasaulį, kuriame muzika skamba spalvomis, o tapyba pasakoja istorijas be žodžių.
Tam, kad šventė būtų graži, dirbo ne tik mokyklos savivalda bei jos globėja Birutė Venslauskienė, bet ir visi mokytojai bei mokiniai – maži ir dideli.
Ši šventė tapo kūrybine sinteze – mokiniai, mokytojai ir visa bendruomenė bandė susitikti su menu, kuris glūdi pačioje lietuviškos dvasios šerdyje.
Čiurlionis – tai žmogus, kuris ne tik kūrė, bet ir regėjo giliau nei dauguma mūsų. Jo darbai tarsi kviečia pažadinti tai, kas mumyse jautru, tyra, tikra. Vaikai taip pat stengėsi geriau pažinti Čiurlionio kūrybos pasaulį ne tik per muziką ar žodį – jie patys piešė jo paveikslus. Šioje kūryboje juos kantriai ir nuoširdžiai lydėjo bibliotekos mokytojos Alma Šliaužytė ir Marytė Malinauskienė. Ir tikrai – mūsų mokiniai pasirodė labai kūrybingi! Jų darbai buvo eksponuojami Punsko kultūros namų fojė surengtoje parodoje, kur kiekvienas galėjo pasigrožėti vaikų rankomis atkurtomis Čiurlionio spalvomis ir nuotaikomis. Vėliau ši paroda persikėlė į mokyklos koridorių, kur jos grožis ir šiluma džiugina visus, kas praeina pro šalį.
Šventės pradžioje nuaidėjusi Gretos daina „Dangus Tau dovanojo aukštį“ tapo simboliniu kvietimu pakilti virš kasdienybės ir patikėti kūrybos galia.
Po to sekė jautri įžanga apie M. K. Čiurlionį, kur Odeta ir Dovydas priminė: menas – tai daugiau nei grožis. Tai būdas liudyti pasaulį, išgyventi laiką ir amžinybę vienu metu.
Mažųjų II klasės mokinukų atliekamas šokis „Gintariniai riešutai“ buvo lyg gyvas priminimas, kad kiekvienas žmogus – net pats mažiausias – yra nešantis kultūrą, gyvinantis ją savo paprastumu ir tikrumu. Mokinių auklėtojos – Danutė Svetlauskienė ir Teresė Degutienė ruošdamos auklėtinius šokiui, tikriausiai, labai jais didžiavosi.
Tą dieną skambėjo ne tik dainos ir muzika – skambėjo idėjos. Mokiniai kalbėjo apie pasaulio sutvėrimą, apie tai, kaip Čiurlionis regėjo lietuvišką kosmosą – tylų, gilų, besisupantį tarp gamtos ir dvasios. Kiekvienas tekstas, kiekvienas muzikinis intarpas buvo pamoka – ne tik apie meną, bet ir apie mus pačius.
Uršulės, Gretos ir Eriko tekstas apie pasaulio sutvėrimą pagal Čiurlionį panardino į kosminę kelionę: tapybos darbai virto pasakojimu apie šaknis, atramos taškus, lietuviškąją visatos dalį. Muzikinį pasakojimą papildė IV klasės akordeono ir smuikų kūrinys – subtilus, melancholiškas, lyg išplaukiantis iš paties Čiurlionio paveikslų.
Didžiuliu džiaugsmu vaikams tapo ir galimybė pasipuošti naujais tautiniais rūbais – jie spindėjo scenoje ne tik grožiu, bet ir pasididžiavimu, kad esame lietuviai, kad priklausome šiai gyvai, kūrybingai bendruomenei.
Scenoje atgijo Karaliai ir Karalienės – Čiurlionio simbolių kalbos veikėjai. Muzika čia tapo tiltu į sapnų ir legendų pasaulį. Mokiniai nevaidino – jie nuoširdžiai išgyveno tai, ką skaitė, jautė tai, ką sakė. Erikas ir Greta jautriai perteikė tekstą, o fone skambėjo simfoninė poema “Miške”, kurią Čiurlionis vadino “Karalių pasaka”. Šią sceną vainikavo ketvirtokų atliekama daina “Čiurlionio pasaka” – šilta ir paslaptinga. Juos paruošė muzikos mokytoja – Irena Kalinauskienė.
Vėliau pasirodymas virto daina Tėvynei. „Mano Lietuva“, kurią atliko Greta ir Odeta, „Ant bangos“, „Dievas davė“, kurias nuoširdžiai dainavome mes, šeštokės, paragintos auklėtojos Vidos Uzdilienės – tai nebuvo tik muzikiniai kūriniai. Tai buvo žodžiai apie šaknis, apie tapatybę, apie tai, kas jungia mus kaip bendruomenę. Tai buvo pagarba tėvų žemei, kalbai, praeičiai, kurios neįmanoma pamatuoti vien tik vadovėlių žiniomis.
Irmina, Sara ir Arkadijus priminė, kad muzika – tai Dievų kalba, kuri nutildo net laukinius žvėris, o žmogaus širdyje pažadina giliausius jausmus. Ji gimė drauge su žmogaus siela, kvepia tėviške ir nepamirštamais vakarais, skamba širdyje kaip švelni melodija, kuri sujungia praeitį ir dabartį.
Olivija ir Nojus kalbėjosi apie tai, kas yra žmogus – paprastas klausimas, kuris šiame kontekste įgijo filosofinį svorį.
Rimas solo skambino pianinu – muzikos kalba perteikė tai, ko neišsako žodžiai. Aštuntokai šoko nuostabų šokį, kurį su meile ir atsidavimu paruošė visų mylima mokytoja Alicija Petruškevičienė, sujungusi šokio grožį ir idėjinę gilumą.
Po to skambėjo dar vienas gyvas muzikos pasirodymas – į sceną išėjo penktokai. Trys akordeonai ir smuikas sukūrė gaivališką muzikinę bangą. Su nuotaika ir džiaugsmu nuskambėjo „Mūsų dienos – kaip šventė“. Daina, kuri tarsi apibendrindama visą renginį, kvietė džiaugtis gyvenimu ir dalintis šviesa.
Septintokai dainavo „Žiemą vasarą“, po to Nojus pristatė gilų tekstą: „Pasaulis – tai knyga, rašoma po žodį, po eilutę.“
Ina ir Kornelijus kalbėjo, kad Čiurlionis tarsi užkūrė aukurą – nepaprastą, nematomą, kuriame liepsnoja jo meilė Lietuvai, gamtai, žmogui. Ir ta ugnis tebespindi iki šiol – muzikoje, spalvose, mūsų širdyse. Tai šviesa, prie kurios visi galime sušilti ir pasisemti įkvėpimo.
Finalinė daina „Lietuva, tu žemė gintarinė“ sujungė visus dalyvius scenoje. Skambėjo priedainis, kuris nepaliko abejingų – dainavo visi.
Ne vienas žiūrovas slaptai nubraukė ašarą – iš pasididžiavimo, iš ilgesio, iš tikro emocinio ryšio su tuo, kas vyko scenoje.
Iš tikrųjų, šventė liudijo ne tik mūsų gebėjimus, bet ir mokytojų, kurie surado kiekvieno talento kampelį, kurie neįspraudė į rėmus, bet leido kurti su meile. Tai buvo mokyklos šventė tikrąja to žodžio prasme – kur viskas kyla iš šaknų, iš žemės, iš žmonių, kurie jaučia ir myli.
Finalinė daina „Lietuva, tu žemė gintarinė“ nuskambėjo ypatingai. Visi mokiniai, mokytojai, vedantieji, muzikantai ir šokėjai susibūrė scenoje – skambėjo bendra daina. Neabejotina Čiurlionis tą akimirką būtų šypsojęsis. Ne iš pasididžiavimo, bet iš džiaugsmo, kad jo idėjos gyvos.
Mes, mokiniai, esame labai dėkingi mokyklos direkcijai ir mokytojams, kurie rūpinosi mumis visos šventės metu, padėjo pasiruošti, padrąsino, o svarbiausia — leido pajusti, kokia svarbi ir graži gali būti bendra kūryba. Daug darbo padarė istorijos mokytoja Onutė Vaznelienė, kuri prisipažino, kad labai myli Čiurlionį ir todėl jautė malonumą kurti mokyklos šventės scenarijų šia tema. Ir kai po renginio direktorius nuoširdžiai dėkojo visiems dalyviams ir mokytojams, jų akyse spindėjo tikras džiaugsmo žiburėlis — matėsi, kaip nuoširdžiai jie didžiuojasi savo mokiniais.
Šventė baigėsi, bet jos aidas – dar ilgai gyvens mūsų širdyse. Tai nebuvo tik koncertas. Tai buvo kelionė. Į spalvų, garsų ir žodžių pasaulį. Į save…
Olivia Venslauskaitė
„Dainorėlis“ 2025
2025-ųjų metų birželio 8 dieną Punsko lietuvių kultūros namuose vyko XXII solistų ir duetų
lietuviškų dainų konkursas „Dainorėlis“. Renginyje dalyvavo 22 asmenys. Mūsų mokyklai
atstovavo 7 moksleiviai.
Norbertas Krakauskas visus sužavėjo savo pasirodymu ir laimėjo II-ąją vietą.
IV- VII klasių kategorijoje I-osios vietos laureatėmis tapo Ina Misiukonytė ir Simona
Ivoškaitė. III-ąsias vietas pelnė Sonatos Zimnickaitės ir Gabijos Grigutytės duetas bei Sandra
Petruškevičiūtė.
Aš, Greta Nevulytė, tapau I-osios vietos ir Grand Prix laimėtoja.
Labai džiaugiuosi, kad galėjau dalyvauti šiame renginyje ir tikiuosi dalyvauti kitais metais.
Ekskursija į Varšuvą
Birželio 6 dieną ketvirtų klasių mokiniai išsiruošė į ilgai lauktą ir planuotą ekskursiją. Visi nuo pat ankstyvo ryto su nerimu laukė didžiulio autobuso, kuris nuvežė į Lenkijos sostinę.
Pradžioje lankėmės Nacionaliniame muziejuje (Muzeum Narodowe), kuriame viena mokinių grupė mokėsi apie Romos imperiją, o kita apie senovės Egiptą. Visiems labai patiko šios edukacijos. Jų metu ketvirtokai pamatė mumijas ir sarkofagus, sprendė užduotis, mokėsi užrašyti savo vardus hieroglifų pagalba.
Vėliau nuvykome į Lenkijos radiją (Polskie Radio), kur visi, kas tik norėjo, galėjo pabūti laidos redaktoriais, vedėjais ir įrašyti savo balsus. Pažinome laidų organizavimo taisykles. Pamatėme, kaip gyvai vedamos laidos ir maža to, turėjome galimybę pasveikinti visus radijo klausytojus eteryje.
Kupini įspūdžių nuvykome su gidu į senamiestį ir pamatėme Prezidentūros rūmus. Vėliau lankėmės Kultūros ir mokslo rūmų (Pałac Kultury i Nauki) patalpose. Pakilome i trisdešimtą aukštą, iš kurio grožėjomės Varšuvos vaizdais.
Pabaigai laukė didžiausia staigmena – Stadionas. Gidas labai įdomiai pristatė statybos istoriją, papasakojo apie organizuojamas šventes ir renginius. Svarbiausia ir įdomiausia buvo pamatyti sportininkų drabužius bei rūbines.
Kelionė buvo ilga, bet labai įdomi. Visi su džiaugsmu vėlyvą vakarą sugrįžome namo.
Ekskursija į Balstogę
Birželio 6 dieną II a ir II b klasių mokiniai drauge su auklėtojomis Danute Svetlauskiene bei Terese Degutiene vyko į ekskursiją į Balstogę. Tai buvo puikus būdas paįvairinti ugdymo procesą, suteikti vaikams galimybes sužinoti daugybę įdomių dalykų. Kelionės antrokai nepaprastai laukė, nes žinojo ir suprato, kad ji bus neeilinė. Didelis autobusas nuo mokyklos pajudėjo 7 valandą. Su džiaugsmu mokiniai skaičiavo minutes, kuomet pasieks Balstogę. Taip ir įvyko…
Pirmiausiai antrokai aplankė Balstogės universiteto planetariumą ir astronomijos observatoriją. Pačios observatorijos vieta sukėlė didelį vaikų smalsumą, o seansas paliko daug įspūdžių. Vaikai žiūrėjo edukacinį filmą „Svajonių sparnais“. Tai dažniausiai pasirenkama animacija Balstogės planetariume. 3D technologijos seansas, leidžia žiūrovui išpildyti svajonę skristi. Tai buvo nepaprastas nuotykis su mokslu ir aviacijos istorija, leidęs skristi oro balionu, dirižabliu ir lėktuvu. Tai buvo tikra kelionė į žvaigždes!
Iš tiesų, mokiniai pasinėrė į kosminę kelionę ir iš arti pamatė Saulę bei Saulės sistemos planetas. Antrokams ypač patiko ir daug įspūdžių paliko profesoriaus Andrzejaus Myrchos gamtos centras, esantis universiteto miestelyje. Dėmėsingai apžiūrinėjo gyvūnų, gyvenančių Lenkijos miškuose, ekspozicijas, sužinojo apie pingvinų gyvenimą ir bičių vaidmenį gamtoje, klausėsi įdomių faktų apie miško gyvūnų ir paukščių gyvenimą. Vaikai apžiūrėjo natūralius įvairių gyvūnų eksponatus, kurie atrodė lyg gyvi.
Daug emocijų buvo terariume, kur vaikai stebėjo gyvates ir įvairias kitų rūšių varliagyvių rūšis.
Tai buvo ne tik įdomi gamtos pamoka, bet ir stiprus emocinis išgyvenimas.
Po to vaikai vyko į Mokslo centrą „Epi-Centrum“, kuriame mokslas susiliejo su žaidimu. Tai išskirtinė ir įkvepianti vieta, kur mokslas ir pramogos skatino vaikų kūrybiškumą bei smalsumą pasauliui. Įžengus į „Epi-Centrum“, vaikai pateko į pasaulį, kuriame nėra vietos nuoboduliui. Eksperimentai, bandymai, šiuolaikinės technologijos, dirbtuvės – čia visada vyksta kažkas įdomaus!
Pradžioje vaikai gavo tešlos gabalėlį, iš kurio suformavo savo picą. Tuomet ant picos pagrindo uždėjo priedus – pomidorų padažą, kumpį ir sūrį. Picerijos darbuotojai įdėjo picas į krosnį kepti. Kol picos kepė, vaikai linksmai leido laiką žaidimų kampelyje.
Iškeptą picą kiekvienas suvalgė pats – tai buvo jų pačių rankomis pagamintas patiekalas.
Ekskursija buvo labai sėkminga – vaikai grįžo su šypsenomis veiduose ir daugybe gražių prisiminimų.
Kelionės lavina…
Ne veltui sakoma, kad kelionės lavina. Pamatai, ko nematęs, apsilankai ten, kur nebuvęs, patiri tai, ko nesi patyręs.
Gegužės 20-23 dienomis Punsko pagrindinės mokyklos VIIIa, VIIIb, VIIa, VIIb, VIIc, VIa, VIb klasių mokiniai bei mokytojos Alicija Petruškevičienė, Alicija Čėplienė, Zita Ivoškienė ir Zita Valinčienė išvyko į kelionę – į Žemutinę Sileziją, Sudetus ir Čekiją.
Antrą valandą susirinkome prie mokyklos, susikrovėme į autobusą lagaminus ir išvykome. Pirmoji lankymo vieta – Vroclavo zoologijos sodas ir Afrikariumas. Tai seniausias zoologijos sodas Lenkijoje, užimantis 33 ha plotą. 2014 metais Vroclavo zoologijos sodo teritorijoje lankymui atidarytas afrikariumas, kuris pristato Afrikos vandens ir sausumos fauną. Tai pirmas tokio pobūdžio objektas Lenkijoje. Jį sudaro 19 akvariumų ir baseinų, kurių bendras paviršius 4,6 tūks. m2, o vandens talpa – 15 milijonų litrų.
Pasigrožėję povandeninio pasaulio gyvūnais, pasivaikščioję zoologijos sodo takeliais (matėme žirafas, dramblius, liūtus ir daugelį kitų gyvūnų) išvykome į aukso kasyklą Złoty Stok vietovėje. Aukso kasykla lankymui buvo atidaryta 1996 metais. Aukso ir arseno iškasimas čia siekia viduramžius. Gidas mus vedžiojo po kasyklą, pasakojo apie aukso išgavimą. Matėme požeminį krioklį. O nuo jo išvažiavome siauruku į lauką.
Antrą dieną keliavome į Čekiją lankyti Uolų miesto (Skalne Miasto Adrspach). Visus sužavėjo gamtos sukurtos įvairios smiltainių formos, turinčios net 80 metrų aukštį. Matėme didžiulį krioklį, kur vanduo krenta 16 metrų žemyn. Tarp uolų yra nedidelis ežerėlis, kuriuo teko plaukti ir pasiklausyti įdomių, linksmų pasakojimų. Na ir visi praėjome pro taip vadinamą Pelės skylę, kur uolų tarpas yra vos 50 centimetrų pločio. Sužinojome, kad būtent čia buvo kuriamas „Narnijos kronikų“ filmas.
Trečią dieną mūsų laukė didžiulis iššūkis – kopėme į aukščiausią Sudetų viršūnę – Śnieżka (esančią Karkonošų kalnų grandinėje). Jos aukštis 1603 metrai virš jūros lygio. Iš Karpacz vietovės kėdutėmis pakilome į Kopa viršūnę. Vėliau kartu su gidu ėjome aukštyn. Visi išbandėme savo jėgas, kartais tekdavo sustoti, pailsėti, bet visi laimingi pasiekėme viršūnę. Įspūdžiai ir vaizdai nepakartojami. Teko bristi per sniegą, pajusti šaltį, tačiau mums pavyko. O juk Śnieżka viršūnė yra labiausiai vėjuota vieta ir dažnai būna draudžiama kopti į ją dėl saugumo. Lipant žemyn teko pajusti ir lietaus, bet tai nesugadino mūsų nuotaikos.
Ketvirtą dieną nuvažiavome į Szklarska Poręba. Ten aplankėme du krioklius – Wodospad Kamieńczyka (aukščiausiai Karkonošuose Lenkijos pusėje esantis krioklys – 846m v.j.l.) ir Szklarka. Vėliau nuvykome į stiklo liejyklą Piechowice vietovėje. Pamatėme, kaip skysta stiklo masė virsta įvairiais krištolo gaminiais – vazomis, stiklinėmis, žvakidėmis.
Keturios ekskursijos dienos buvo labai įdomios, kupinos įspūdžių. Tai neužmirštamos geografijos, biologijos, fizinio lavinimo, o svarbiausia – gyvenimo pamokos. Juk ne veltui sakoma, „geriau kartą pamatyti, negu dešimt kartų išgirsti“.
Edukacinė programa – „Apgaulingas hepatitas”
2024/2025 mokslo metų antrąjį pusmetį mokykloje buvo vykdoma hepatito profilaktikos programa. Užsiėmimai buvo skirti VII klasių mokiniams. Jų metu mokiniai pažino hepatito tipus, jų simptomus ir rizikos veiksnius. Suprato, kokias svarbias funkcijas atlieka kepenys. Neramina faktai, kurie patvirtina naujų susirgimų įvairiais hepatito tipais didėjimą visame pasaulyje.
Programos organizatorius – Seinų sanitarinė-epidemiologinė tarnyba.
