Mamyte!
Mama!
Mama!
Šaukiu tave balsu.
Tai tu, mamyte mano,
Gražiausia iš visų
(V.Palčinskaitė)
Motinos diena – šventė, skirta pagerbti motinas. Lietuvoje švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį. Mūsų mokyklos antrokai savo mamas pasveikino dalyvaudami vaikų sąskrydyje “Pasveikinkime Mamytes”. Jį jau penktus metus organizuoja Punsko lietuvių kultūros namai. Šiam renginiui vaikai ruošėsi labai kruopščiai – piešė mamos portretą, pašoko šokį “Katins juods“ bei įteikė mamytėms pačių pagamintas gėles. Nepritrūko nuoširdaus džiaugsmo, mamyčių šypsenos ir šiltų vaikiškų apkabinimų.
Balandžio 28 dieną VI a, VII a ir VII b klasių mokiniai dalyvavo turiningoje ir įkvepiančioje išvykoje į Vilnių. Kaip ir ne pirmą kartą, ši kelionė buvo organizuota pasinaudojant Kultūros paso programa – puikia iniciatyva, padedančia ugdyti kultūros pažinimo įpročius ir plėsti mokinių kultūrinę patirtį. Džiugu, kad turime tokią galimybę.
Pirmiausia lankėmės Vilniaus Keistuolių teatre, kur žiūrėjome spektaklį „Kai aš buvau Prometėjas“. Jo metu mokiniai susipažino su senovės graikų mitu apie Prometėją – titaną, pavogusį ugnį iš Olimpo ir perdavusį ją žmonėms. Už šį poelgį Dzeusas jį žiauriai nubaudė. Prometėjas buvo prikaustytas prie uolos Kaukazo kalnuose. Kasdien atskrisdavo erelis ir lesdavo jo kepenis. Kadangi Prometėjas buvo nemirtingas, per naktį kepenys vėl ataugdavo, todėl kančia kartodavosi iš naujo kiekvieną dieną. Tai buvo amžina bausmė. Galiausiai Prometėją išlaisvino Heraklis, nušovęs erelį ir nutraukęs jo kančias.
tačiau vėliau Prometėją išvadavo Heraklis. Šis mitinis herojus laikomas žmonijos gelbėtoju, išmokinęs žmones amatų, rašto ir kitų svarbių gebėjimų.
Spektaklis kvietė ne tik pažinti mitą, bet ir susimąstyti – ar patys išdrįstume būti Prometėjais? Trys aktoriai pristatė savitas mito interpretacijas, dalijosi asmeninėmis istorijomis apie viltis, baimes, klaidas ir drąsą veikti. Scenoje susipynė mitologija, dokumentika ir gyvas pasakojimas, todėl kūrinys tapo ne tik apie Prometėją, bet ir apie kiekvieną iš mūsų. Po pasirodymo mokiniai tarpusavy kalbėjo apie atsakomybę, bausmes ir pasiryžimą „uždegti liepsną“ kitiems – padėti, įkvėpti, palaikyti.
Ypač malonu teatre buvo sutikti mūsų kraštietę Moniką Valinčiūtę, kurios kvietimu ir patarimu apsilankėme šiame spektaklyje. Ačiū.
Vėliau vykome į Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešąją biblioteką. Čia, antrame aukšte esančioje Kūrybos laboratorijoje, mokinių laukė dirbtuvės „Atnaujink mane“. Visi atsinešė kokį nors drabužį ar kitą tekstilės gaminį, o edukacijos vedančioji padėjo jį atgaivinti ir papuošti naudojant termopresą. Tai buvo puiki proga išlaisvinti kūrybiškumą, susikurti unikalių daiktų ir kartu prisidėti prie tvarumo puoselėjimo.
Ši išvyka paliko daug įspūdžių – nuo prasmingų diskusijų apie vertybes iki kūrybinio džiaugsmo. Tai dar vienas įrodymas, kad mokymasis gali būti gyvas, įdomus ir įkvepiantis. Grįžome praturtėję ne tik naujomis žiniomis, bet ir patirtimis, kurios dar ilgai išliks atmintyje.
Jau kelintus metus iš eilės mūsų mokyklos pradinukai dalyvauja vaikų šokių šventėje „Bitute pilkoji“. Šiemet ji vyko balandžio 24 dieną ir subūrė gausų būrį šokančių bitučių atvykusių iš Seinų, Suvalkų, Vidugirių ir Šiaulių. Šių metų renginys buvo skirtas Kanklių metams paminėti. Vaikai turėjo galimybę
susipažinti su kanklėmis ir jų autentišku skambėsiu. Šventėje mokiniai ne tik parodė išmoktus šokius, bet ir dalyvavo mankštelėje, žaidė folklorinius žaidimus, bendravo su kitais.
Balandžio 20 dieną VII a ir VII b klasių mokiniai kartu su mokytojomis Dalia Makauskiene ir Onute Vazneliene dalyvavo pažintinėje išvykoje į Seinus. Tai buvo puiki pamoka ne klasėje, leidusi mokiniams gyvai prisiliesti prie istorijos, kultūros ir paveldo.
Išvykos metu aplankėme įspūdingą Seinų baziliką bei pagerbėme lietuvių poeto ir vyskupo Antano Baranausko atminimą prie jo kapo. Minint Seinų kunigų seminarijos įkūrimo 200 metų jubiliejų, mokytoja Onutė įdomiai ir tiksliai papasakojo jos įkūrimo svarbą, tikslus, reikšmę ir istoriją. Dar kartą pamatėme, kaip ši vieta atrodo šiandien, visai iš arti.
Vėliau vykome į Seinų ir Berznyko kapines, kur palaidoti Lietuvos kariai, žuvę 1919–1920 metais. Ten uždegėme žvakutes, pagerbėme jų atminimą ir auką dėl tėvynės.
Stabtelėjome prie Kazimiero Rakūno Markausko kapo. Sudėtingas šio žmogaus gyvenimo kelias. Kartu su kitais 46 Lietuvos inteligentais buvo kalinamas Štuthofo koncentracijos stovykloje – vienoje žiauriausių nacistinės Vokietijos koncentracijos stovyklų. Po karo apsigyveno mūsų krašte ir veikė bendruomenės labui. Kazimieras Rakūnas Markauskas patyrė tikrą pragarą žemėje, bet meilė lietuvių kalbai, kultūrai ir žmonėms leido iškęsti žiauriausius sunkumus.
Išvyka praturtino mūsų žinias, sustiprino tautiškumą ir leido geriau suprasti istorijos svarbą.
Žemės diena – ypatinga proga prisiminti, kaip svarbu saugoti mūsų planetą. Ta proga balandžio 21 dieną mūsų mokykloje vyko „Pasaulio tvarkymo” akcija. Tai svarbi veikla, skatinanti rūpintis mūsų aplinka ir atsakingai elgtis su gamta. Mokiniai kartu su mokytojais tvarkė mokyklos teritoriją, rinko šiukšles, gražino aplinką ir mokėsi saugoti Žemę.
Balandžio 10 dieną VIII a ir VIII b klasių mokiniai su auklėtojomis Alicija Čėpliene ir Zita Valinčiene išvyko į Kauną.
Pirmiausia nuvykome į Kauno IX fortą. Čia dalyvavome edukaciniuose užsiėmimuose „Šifras: kalėjimo paslaptis“. Aplankėme tarpukariu IX forte veikusį sunkiųjų darbų kalėjimo padalinį. Lankėmės autentiškose erdvėse, susipažinome su įkalinimo įstaigos struktūra, vidaus taisyklėmis ir bausmių sistema. Visur buvo matomi tuometinių kalinių kasdienybės, buities, darbų ir gyvenimo sąlygų pėdsakai, ženklai. Mokiniai, suskirstyti į grupes, turėjo atlikti teksto šifravimo užduotis.
Vėliau nukeliavome į Laisvės alėją, kur dalyvavome edukacinėje ekskursijoje. Susipažinome su Kauno miesto įkūrimu ir jo istorija. Klausėmės įdomių pasakojimų apie Kauno architektūrą, mokėmės atpažinti įvairius istorijos ir kultūros elementus. Aplankėme Lietuvos banko rūmus Kaune, kur stebėjome art deco motyvus interjeruose.
Dėka Kultūros paso programos turėjome puikią progą geriau pažinti Kauną.
Seniau ši diena, dar vadinta Melagių diena, buvo siejama su sėkmės burtais visiems metams. Manyta, kad jei tądien nieko neapgausi, metai bus nesėkmingi. Todėl žmonės stengdavosi sugalvoti kuo įtikinamesnių pokštų ir linksmai apgauti draugus ar artimuosius. Šią dieną mūsų mokyklos mokiniai į pamokas atvyko be kuprinių – knygas ir sąsiuvinius jie atsinešė pačiose netikėčiausiose „pakuotėse“. Galėjome išvysti padangas, šiukšlių ir įrankių dėžes, drabužių džiovintuvus, kibirus, statybinius karučius, pagalves bei pirkinių krepšelius. Nuotaika buvo puiki, o diena – kupina juoko ir gerų emocijų.
Kovo 30 dieną Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinėje mokykloje vyko smagus ir turiningas Lietuvių kalbos konkursas–viktorina, subūręs IV–VI klasių mokinius iš Punsko bei Seinų „Žiburio“ mokyklų. Iš viso renginyje dalyvavo 11 komandų, kurios varžėsi parodydamos savo žinias, kūrybiškumą ir meilę lietuvių kalbai bei kultūrai.
Šiemet mokiniai konkursui ruošėsi itin kruopščiai – skaitė lietuvių padavimus, sakmes ir pasakas. Taip pat dalyviai gilino žinias apie lietuvių kalendorinių švenčių papročius, o viktorinos metu atsakinėjo ir į klausimus iš kalbos kultūros, todėl konkursas apėmė ne tik tautosaką bei tradicijas, bet ir taisyklingos lietuvių kalbos vartojimą.
Renginys vyko draugiškoje, bet kartu ir azartiškoje atmosferoje. Komandos stengėsi kuo tiksliau atsakyti į klausimus, prireikdavo komandinio darbo įgūdžių.
Dvi pirmosios vietos atiteko Punsko mokyklos mokinėms. Penktokėms: Viktorijai Balytaitei, Natašai Janulevičiūtei ir Gretai Radzevičiūtei bei šeštokėms: Paulinai Milončytei, Irminai Makauskaitei ir Nadijai Vaznelytei.
Sveikiname nugalėtojas ir visus dalyvius, kurie parodė puikias lietuvių kalbos žinias bei domėjimąsi lietuvių kultūra. Tokie renginiai ne tik skatina mokinių motyvaciją, bet ir padeda puoselėti gimtąją kalbą bei tradicijas.
Kovo 20 dieną Vidugirių pagrindinėje mokykloje vyko lietuvių kalbos konkursas–viktorina, subūrusi VII–VIII klasių mokinius. Dalyviai gilino žinias apie tremties literatūrą, nagrinėjo Miškinio psalmes, Antaninos Garmutės apybraižos „Ešelonai“ ištraukas bei Dalios Grinkevičiūtės kūrinį „Lietuviai prie Laptevų jūros“, taip pat sprendė kalbos kultūros užduotis.
Viktorinos metu mokiniai ne tik pasitikrino literatūrines žinias, bet ir ugdė gebėjimą taisyklingai vartoti lietuvių kalbą. Džiugu, kad dvi pirmosios vietos atiteko mūsų mokyklos aštuntokams (Gretai Nevylytei, Olivijai Šimčikaitei, Uršulei Aleksaitei, Amelijai Zdanytei, Dovydui Baguckui, Rimui Vitkauskui), kurie pademonstravo puikų pasirengimą ir žinias.
Sveikiname nugalėtojus ir dėkojame visiems dalyvavusiems!
