XXIII rudens literatūriniai skaitymai – tarmių vakaras su poezija ir muzika
Spalio 17 d. 18 val. Punsko viešojoje bibliotekoje vyko XXIII rudens literatūriniai skaitymai – ypatingas tarmių vakaras, sukvietęs poezijos, muzikos ir gimtojo žodžio mylėtojus. Šventinę ir jaukią nuotaiką kūrė įvairiakalbė, įvairiatautė, tačiau viena – gyvo žodžio – dvasia alsuojanti programa.
Renginyje dalyvavo garbingi svečiai – poetas Vladas Braziūnas, renginių vedėjas, skaitovas ir kultūros puoselėtojas Juozas Žitkauskas, dzūkiškos dvasios kūrėjas Rokas Kašėta bei poetė Indrė Larssen, atvykusi net iš Norvegijos. Jie dovanojo klausytojams jautrius, gilius ir tarmiškai spalvingus poezijos skaitymus, skambančius nuo dzūkiško švelnumo iki aukštaitiško tvirtumo.
Vakaro programą praturtino ir mūsų krašto literatai: Algis Uzdila, Janina Aleksaitė, Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė bei Sigitas Birgelis. Jų kūryba – artima ir atpažįstama, alsuojanti Punsko žemės dvasia, vietos tarmės grožiu ir šiluma.
Ypatingas džiaugsmas ir pasididžiavimas – mūsų mokyklos mokinės, kurios drąsiai žengė ir skaitė savo pačių kurtus eilėraščius. Tarmiškai, jautriai ir nuoširdžiai pasirodė penktokės Ina Misiukonytė, Karolina Stankevičiūtė, Amelija Rekaitė, šeštokė Irmina Makauskaitė bei aštuntokė Gabrielė Ramanauskaitė. Jų kūryba – pirmieji, bet labai svarbūs žingsniai literatūros kelyje, įkvepiantys ne tik bendraamžius, bet ir visą bendruomenę.
Tarmių vakaras dar kartą priminė, kokia svarbi ir gyva yra mūsų kalba – tiek bendrinė, tiek tarmių skambesiu puošta.
Spalio 10-oji – padėkos ir šilumos kupina Mokytojo šventė Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinėje mokykloje.
Spalio 10 dieną Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos svetainėje ypatinga šventė – Mokytojo diena. Tai buvo ne tik padėkos, bet ir nuoširdaus žmogiško ryšio diena, kuri subūrė visą mokyklos bendruomenę: mokytojus, Tėvų tarybą, mokyklos darbuotojus, buvusius pedagogus – mokytojus pensininkus bei ištikimus mokyklos draugus.
Visus visus susirinkusiuosius sveikino mokyklos direktorius Jonas Vydra, kuris padėkojo mokytojams už jų atsidavimą, kantrybę ir nuolatinį įkvėpimą mokiniams. „Jūs ne tik mokote, bet ir kuriate žmones – tai didžiausias įvertinimas, kurio nusipelno tik tie, kurie dirba širdimi,“ – kalbėjo direktorius.
Šia ypatinga proga pedagogus pasveikino Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, linkėdamas jiems stiprybės, kūrybinio įkvėpimo ir kasdienio darbo prasmės.
Nuoširdų sveikinimo žodį tarė ir Tėvų tarybos pirmininko pavaduotojas Algirdas Zimnickas, pabrėždamas mokytojo vaidmens svarbą vaiko gyvenime: „Mokytojas – tai žmogus, kuriam patikime brangiausią turtą – savo vaikus. Ačiū už jūsų rūpestį, už šilumą ir už tai, kad auginate ne tik protą, bet ir širdį.“
Renginį, kupiną šviesos ir dėkingumo, parengė mokinių savivalda. Jaunieji kūrėjai su meile ir pagarba dovanojo savo pasirodymus tiems, kurie kasdien dalijasi savo žiniomis, širdimi ir gyvenimo išmintimi.
Skambėjo jautrios dainos – „Tau priskinsiu gėlių“ bei „Mokytojas mokosi“ – skirtos kiekvienam mokytojui, kuris tyliai ir kantriai lydi jauną žmogų žinių keliu. Tam, „kuris mokosi iš to kuris dar tik pirmokas, iš to kuris save pranoko, kad tamptumei geresnis nei esi“… Skambant šiems kūriniams ne vienas klausytojas susimąstė apie savo pirmąjį mokytoją, šilčiausias klasės akimirkas ir mokyklos koridoriuose nuskambėjusį padrąsinantį žodį.
Su ypatingu jautrumu ir pagarba mirusiems pedagogams suplazdėjo žvakelės liepsnelė, nuaidėjo daina „Baltas paukštis“, palietusi kiekvieno širdį. „Mes prisimename ir jaučiame jų buvimą net tada, kai jų nėra šalia – kaip baltus paukščius, skrendančius virš mūsų prisiminimų“, – sakė viena mokyklos darbuotojų.
Trečiokai šventę papuošė šiltu ir nuotaikingu šokiu „Riešutai“, o jų atlikta daina „Mano širdis laiminga“ simbolizavo vaikų džiaugsmą ir saugumą, kurį jie jaučia mokykloje. Šventę lydėjo ir kiti muzikiniai kūriniai – jautrus, rudenišku ilgesiu alsuojantis „Paukščiai pavargę pavasarį grįš“ bei nuotaikinga „Delniukų polka“, kuri sužadino šypsenas net ir rimčiausiuose veiduose.
Ši diena tapo ne tik padėkos ženklu, bet ir prasmingu priminimu apie mokytojo pašaukimo didybę. „Mokytojas – tai žmogus, kuris tiki mumis net tada, kai patys savimi dar netikime“, – renginio metu nuskambėjo viena iš mokinių minčių.
Mokykla – tai ne tik pastatas, tai gyva bendruomenė, kurioje kiekvienas žodis, šypsena ar prisilietimas gali pakeisti žmogaus gyvenimą. Tokios šventės primena, kad mokytojo darbas – tai ne profesija, o misija.
Gyvoji istorijos pamoka Eglinėje
Rugsėjo 29 dieną IV a klasės mokiniai dalyvavo gyvosios istorijos pamokoje Eglinėje. Sodybos
šeimininkai pravedė mokiniams paskaitą apie jotvingius-sūduvius. Eglinės piliakalnio istoriją pristatė
remiantis Lenkijos Nacionalinio archeologijos muziejaus archeologų kasinėjimų medžiaga.
Sužinojome kaip gyveno jotvingiai, kokias pilis statė, su kuo kariavo, ką valgė ir kuo puošėsi. Mokiniai
apžiūrėjo svirne sukauptą radinių kopijų ekspoziciją. Vėliau su p. Agnė Karčiauskaitė-Jankauskienė
nukeliavome lankyti piliakalnio. Sužinojome, kaip atrodė čia stovėjusi pilis, kur stovėjo jos bokštai ir
kaip aukšta buvo įtvirtinimų siena. Mokiniai kopdami piliakalnio takais į viršų, įdėmiai klausė
pasakojimų ir stengėsi įsivaizduoti kaip tai darė jotvingiai. Vėliau susiskirstė į komandas ir bandė
surasti paslėptus užkoduotus sakinius. Šauniai padirbėję galėjome pasišilti prie įžiebto laužo ir
išsikepti dešreles. Šeimininkai pavaišino šilta žolelių arbata. Pabuvoję svečiuose Eglinėje, prisisėmę
žinių apie piliakalnio ir šio krašto istorinius šeimininkus jotvingius-sūduvius, kupini įspūdžių,
skleidžiame žinią, kad čia atgyja istorija.
Ekskursija „Pažinkime Palenkę“
Rugsėjo 19 dieną VI-VII klasių mokiniai dalyvavo edukacinėje-pažintinėje ekskursijoje, vykusioje pagal projektą „Pažinkime Palenkę“. Jos metu visi turėjo galimybę susipažinti su išskirtinėmis vietovėmis, kultūra, gamta ir istorija šiaurės rytų Lenkijos regione.
Pirmasis programos taškas buvo lankymasis Szelment miestelyje esančiame centre, kur apžiūrėjome parodą, skirtą Lenkijos žiemos sporto istorijai – „Nuo Marusarzo iki Małyszo ir Kowalczyk“. Taip pat aplankėme Olimpiečių ir sporto čempionų alėją, kurioje eksponuojama daugybė vertingų eksponatų: tarp jų – olimpinės slidės, 1972 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Wojciecho Fortunos iškovoto aukso medalio replika, Adamo Małyszo kombinezonas, Stanisławo Marusarzo slidės ir kiti unikalūs sporto trofėjai. Turėjome garbę susitikti su olimpiniu čempionu Wojciechu Fortuna, kuris pasidalijo prisiminimais ir įdomiais faktais iš savo sportinės karjeros.
Vėliau vykome į Vygrių nacionalinio parko būstinę Krzywe gyvenvietėje, kur dalyvavome edukacinėje paskaitoje gamtos salėje. Čia buvo pristatytos įvairios parko faunos rūšys – žuvys, vabzdžiai, paukščiai ir žinduoliai. Po paskaitos išvykome į pėsčiųjų žygį pažintiniu taku „Suchary“, kurio metu, padedami gido, dar geriau susipažinome su unikaliu šio regiono gamtiniu kraštovaizdžiu.
Ekskursijos metu aplankėme ir Vygrių muziejų, kuriame buvome suskirstyti į dvi grupes. Nuolatinė muziejaus ekspozicija pristato Vygrių kraštovaizdžio istoriją, ežerų gelmes, pelkes, upes, sausumos ekosistemas, žmogaus veiklą šiame regione bei buvusios Vygrių hidrobiologinės stoties veiklą. Muziejuje taip pat įrengta laboratorijų salė edukacinei veiklai bei kino salė, kurioje rengiami filmai, skaidrių peržiūros, seminarai ir dirbtuvės.
Po pietų apsilankėme Studzienicznos miestelyje, kur apžiūrėjome garsų Marijos šventovės piligrimų centrą, kurį yra aplankęs popiežius Jonas Paulius II. Viena įsimintiniausių akimirkų buvo pasiplaukiojimas Augustavo ežerais, įskaitant liūnavimą Popiežiaus kelyje Augustavo kanalu.
Ekskursiją užbaigėme ramiu pasivaikščiojimu pėsčiųjų taku, einančiu maršrutu: Augustavo kanalas – Błonia prie Netos upės (Augustavas). Tai buvo lengvas ir malonus maršrutas, puikiai tinkantis prasmingai užbaigti ypatingą dieną.
2025/2026 mokslo metų pradžia
Rugsėjo 1-ąją Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinėje mokykloje įvyko iškilminga 2025/2026 Mokslo metų pradžios šventė. Renginio pradžioje įnešta Mokyklos vėliava, sugiedota „Tautiška giesmė”. Susirinkusius mokinius, mokytojus ir tėvus sveikino mokyklos direktorius Jonas Vydra. Taip pat sveikinimo žodį tarė Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, policijos atstovas Jurgis Stankevičius linkėjo saugaus kelio ištisus metus. Drauge buvo ir Tėvų komiteto pirmininkas Petras Vitkauskas. Šventėje vyravo pakili nuotaika, linkėta sėkmingų ir prasmingų mokslo metų. Ypatingas dėmesys buvo skirtas pirmokams – tai jiems nuaidėjo pirmasis skambutis, mokytojai ir tėvai linkėjo drąsos, smalsumo.
Kantrybės, kūrybiškumo ir sėkmingų atradimų Naujaisiais mokslo metais.
Pamokų tvarkaraštis 2025/2026 mokslo metams
Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 92-ųjų metinių minėjime
2025 metais sukanka 92-osios žymiausių Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio iš Niujorko į Lietuvą metinės. Jo tikslas buvo įveikti Atlantą, parodyti visam pasauliui, kokius žygdarbius gali atlikti drąsūs lietuviai, siekdami garsinti savo gimtosios šalies vardą.
2004-aisiais Punsko pagrindinei mokyklai suteiktas garbingas Dariaus ir Girėno vardas. Jau tradicija yra tapęs mūsų moksleivių dalyvavimas žūties metinių minėjime Pščelnike. Šiais metais iškilmės prie paminklo vyko liepos 13 dieną.
Pagerbimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Valdemaras Sarapinas kartu su Lietuvos ambasados Lenkijoje delegacija, Lietuvos garbės konsulas Ščecine Wieslavas Wiežchos (Wiesław Wierzchoś), Lenkijos ir Lietuvos įstaigų vadovai, vietos valdžia. Mūsų mokyklai atstovavo direktorius Jonas Vydra su žmona Birute, septintų klasių mokiniai bei mokytojos Alicija Čėplienė ir Zita Valinčienė.
Kelionė į Dariaus ir Girėno žūties vietą užtruko 13 valandų. Iš Punsko išvažiavome šeštadienį 6 valandą ir tik vakare pasiekėme Myslibužą. Sekmadienį nuvykome į Pščelniko mišką. Dar neprasidėjus iškilmėms mus pasitiko Myslibužo miesto burmistras Piotras Sobolevskis (Piotr Sobolewski) ir jo darbuotojai. Šie žmonės kasmet labai maloniai sutinka Punsko mokyklos delegaciją ir visada pareiškia, jog mūsų dalyvavimas iškilmėse – labai svarbus, reikšmingas bei neįkainojamas dalykas.
Pradžioje vyko žodžio liturgija. Vėliau buvo giedami Lietuvos ir Lenkijos himnai. Minute tylos pagerbtas žuvusiųjų lakūnų atminimas. Sveikinimo žodžius tarė Myslibužo burmistras Piotras Sobolewskis. Ambasadorius padėkojo Myslibužo miesto burmistrui, Lietuvos garbės konsului, Dariaus ir Girėno vardo mokyklų Mislibuže ir Punske vadovams bei mokytojams už atminimo išsaugojimą. Pščelnikas – tai ne tik atminimo vieta, bet ir tiltas, jungiantis dvi tautas, Lenkiją ir Lietuvą. Išgirdome daug gražių minčių apie tautų ir šalių draugystės svarbą.
Mūsų mokyklos mokiniai padainavo dvi dainas, kurias skyrė žuvusiems didvyriams ir Lietuvai. Vieną jų atliko solistė Greta Nevulytė. Savo skambiu balsu ji sužavėjo susirinkusiuosius.
Lenkijos ir Lietuvos atstovai prie paminklo padėjo vainikus ir gėlių. Mūsų mokyklos paruoštą puokštę iškilmingai nešė Olivija Šimčikaitė ir Dovydas Baguckas kartu su direktoriumi Jonu Vydra. Iškilmėms pasibaigus aplankėme Stepono Dariaus ir Stasio Girėno muziejų, įsirašėme į atminimo knygą.
Dalyviams buvo paruoštos vaišės. Skaniai pavalgę, išvykome namo. Kelionė buvo ilga, bet labai prasminga. Sunku patikėti, kad stovėjome ten, kur žuvo narsūs lakūnai, amžiams išlikę viso pasaulio lietuvių atminty. Apsilankyti Pščelnike, pamatyti paminklą, skirtą Dariui ir Girėnui bent kartą gyvenime – tikrai verta.
Dėkojame visiems, kas prisidėjo prie išvykos organizavimo, ypač Lenkijos lietuvių draugijai. Iš Pščelniko grįžome kupini įspūdžių, kurie išliks atmintyje visam laikui.
Alicija Čėplienė, Zita Valinčienė
Seminaras Trakų istorijos muziejuje
2025 metų liepos 14–15 dienomis Punsko Dariaus ir Girėno mokyklos mokytojų delegacija dalyvavo seminare su praktiniais užsiėmimais Trakų istorijos muziejuje.
Šis renginys tapo ne tik profesinio tobulėjimo galimybe, bet ir prasmingu kultūriniu bei bendruomeniniu patyrimu.
Pirmąją dieną dalyviai klausėsi įdomių ir informatyvių paskaitų apie knygrišystės meną. Specialistai dalijosi žiniomis apie XVI–XVII amžiaus knygų rišimo tradicijas, jų reikšmę istoriniame kontekste bei technologinius ypatumus. Vėliau vyko praktiniai užsiėmimai, kurių metu mokytojai patys išbandė knygų rišimo procesą – dirbdami su oda, siūlais ir kitomis autentiškomis medžiagomis. Jie kūrė savo rankų darbo knygas. Tai buvo ne tik įdomi, bet ir įkvepianti patirtis, leidusi geriau suprasti senovinius amatus ir juos vertinti šiuolaikiniame kontekste.
Antrąją seminaro dieną vyko pažintinė-kultūrinė programa. Lankėme Trakų miestą – pasigėrėjome unikalia architektūra ir gamta. Dienos akcentu tapo pasiplaukiojimas laiveliu Galvės ežeru – tai buvo ne tik atgaiva po intensyvios pirmosios dienos veiklų, bet ir puiki galimybė pasidžiaugti nuostabiais kraštovaizdžiais bei kolegų draugija.
Seminaras paliko neišdildomą įspūdį. Tai buvo prasmingas, turiningas ir kupinas šilto bendravimo renginys, kuris ne tik praturtino žiniomis, bet ir sustiprino bendruomeniškumo jausmą.
Nuoširdžiai dėkojame Trakų istorijos muziejaus komandai ir visiems seminaro organizatoriams už profesionalų pasiruošimą, šiltą priėmimą ir nepamirštamai praleistą laiką.
2024/2025 mokslo metų pabaigos akimirkos
Išvyka į Suvalkų vaikų globos namus – apsilankymas, kuris sušildo
Vieną lietingą pavasrio dieną mūsų mokyklos mokinių savivalda – išsiruošė į ypatingą kelionę. Tai nebuvo eilinė išvyka ar ekskursija. Mes vykom aplankyti Suvalkų globos namų gyventojų – vaikų, kuriems labiausiai reikia šilumos, dėmesio ir nuoširdžios šypsenos.
Dar prieš kelionę mūsų mokyklos bendruomenėje virė tikras gyvenimas: kepėme karštus sumuštinius, vaflius, įvairiausius naminius kepinius – visa tai su meile, širdimi ir tikslu. Šiuos skanumynus siūlėme mokykloje per pertraukas, o už surinktus pinigus nupirkome jiems daiktų, kurių jie patys norėjo: dailės priemonių, tarp jų – dažų, teptukų ir drobių, knygų ir stalo žaidimų, deimantinių spalvinimo knygelių – tai, kas gali pradžiuginti vaiką ir suteikti jam naujų spalvų kasdienybėje. Tačiau mes nuvežėme ir pačią didžiausią dovaną vaikams, kurios negalima įdėti į dovanų maišelį – tai buvo rūpestis, dėmesys ir noras dalintis.
Atvykę į vaikų globos namus buvome maloniai nustebinti. Ten dirba mums pažįstama Violeta Vaznelytė, kuri mus šiltai priėmė ir aprodė visą aplinką. Vaikų namuose jautėsi jauki ir pagarbi atmosfera. Buvo akivaizdu, kad vaikai čia ne tik prižiūrimi – jie mylimi. Tarp vaikų ir auklėtojų tvyrojo šiltas, artimas ryšys, kuris nepaliko abejingų. Auklėtojai juos pažįsta, rūpinasi, supranta ir lydi per gyvenimo iššūkius.
Vaikai čia gyvena ne dėl savo kaltės – dauguma jų susidūrė su įvairiomis šeimyninėmis problemomis, sunkiomis gyvenimo situacijomis, dėl kurių buvo priversti palikti namus. Bet ši vieta jiems tapo antraisiais namais, o čia dirbantys žmonės – tikra atrama.
Susipažinome, kalbėjomės, pabendravome. Vaikų džiaugsmas buvo nuoširdus – tarsi pavasario saulė, skleidžianti šilumą. Dovanos jiems patiko, bet dar labiau juos palietė tai, kad kažkas prisiminė juos, atvyko, pabendravo ir buvo kartu.
Tyliai grįždami namo, kiekvienas mūsų susimąstėme: kokie mes laimingi, nes daugelis iš mūsų turime mylinčius tėvus, šiltus namus, o skubėdami kasdienybėje retai tai įvertiname. Ši išvyka tapo priminimu – branginkime tai, ką turime, ir nebijokime dalintis tuo, ko net maža dalelė gali kitam tapti šviesos spinduliu.
Grįžome su širdyse įsirašiusiais vaikų veidais ir mintimi: duodamas gauni dar daugiau. Ši išvyka mums priminė, kad gerumas visada randa kelią – per karštą sumuštinį, vaflį, apkabinimą ar paprastą žodį: „Tu mums rūpi“.
Nuoširdžiai dėkojame gerbiamai Violetai – Globos namų direktorės pavaduotojai už tai, kad priėmė mus kaip savus – su šiluma, nuoširdumu ir atvirumu. Jos kuriama aplinka kupina meilės ir pagarbos vaikui – tai jautėme kiekviename žvilgsnyje, kiekvienoje šypsenoje. Ačiū, kad esate ir kad darote šį pasaulį šviesesnį.
Mokinių savivalda ir globėja
